Kalba klientai | Rolando nugaros skausmas nenugalėjo

Kaip jaustis geriau, sveikiau, tvirčiau, nei prieš 15 metų? Panašu, kad 49-erių Rolandas bus įminęs šią laikui nepavaldžios geros savijautos mįslę. Jo istorija puikiai įrodo, kad negalima vis pasirodančių nugaros skausmų nurašyti natūraliam kūno dėvėjimosi procesui, o jiems pasiekus piką ir susidūrus su nieko gero nežadančia diagnoze, svarbu nenuleisti rankų ir pasitikėti patyrusiais specialistais. Trumpa istorija, kaip Rolando nugaros skausmas nenugalėjo.

„Sveikatos salą” atradau prieš 12-13metų visai atsitiktinai ir neplanuotai, mane atvedė nugaros skausmas. Tuo  metu didžiavausi „įmitusio” vyro svoriu (mano ūgis 181 cm, o rekordinis svoris siekė 95 kg) ir nė kiek nesisielojau. Palaipsniui atsirandantis nugaros skausmas juosmeninėje dalyje atrodė kaip natūralaus organizmo dėvėjimosi proceso požymis. Žaidžiau krepšinį, aktyviai „švęsdavau” vakarėliuose su šokiais ir pakilnojimais. Po tokio fizinio aktyvumo paaštrėjęs nugaros skausmas atodė natūrali organizmo reakcija į staiga padidėjusias fizines apkrovas. Taip jaučiausi eilę metų, kol atėjo diena, kai raumenims atvėsus po intensyvaus krepšinio mačo negalėdavau atsikelti nuo suoliuko. Man „surakindavo” visus judesius, bet net ir tai nurašiau reakcijai į perdėtai aktyvią fizinę veiklą.

Rolando nugaros skausmas pasitraukė tik pradėjus sportuoti

Gyvenimas tęsėsi, organizmas, mano supratimu, natūraliai dėvėjosi, nugaros skausmas didėjo. Aš tiesiog galvojau, kad taip ir turi būti, kad tai NA-TŪ-RA-LU. Daugelis aktyviai nuo mokyklos laikų sportavusių žmonių po 30-ties metų pradeda „jausti nugarą” ir galvoja, kad visi tie nemalonūs pojūčiai natūralūs ir neatsiejami nuo amžiaus, kaip gilėjančios veido raukšlės ir žilstantys plaukai.

Tačiau vieną dieną, sėdant į automobilį, man „atjungė” kirkšnį. Šiam reiškšniui paaiškinimų surasti nepajėgiau. Nemalonūs pojūčiai sėdantį į automobilį vis kartodavosi, o aš negalėdavau nuspėti, nuo kokios pozos ar judesio tai priklauso. Kartais nugaros skausmas taip smogdavo, kad į mašiną įsėsdavau su riksmu – kirsdavo staigiai ir stipriai, o atleisdavo lėtai, kaip mėšlungis atleidžia sutrauktą raumenį. Ėmiau vengti važiuoti automobiliu, kol neprisikaupdavo reikalų visai dienai, tada atkentėdavau iki kito karto, kol vėl prisikaupia naujų užduočių, o užsiimant aktyviais pardavimais, jų kaupdavosi nuolatos. Na, o nugaros skausmų dėlionę užbaigė nebegalėjimas paimti ant rankų iš lovytės ką tik gimusios dukros. Pasilenkti ir paimti naujagimę buvo misija neįmanoma, tai darydavau sukandęs iš skausmo dantis

Neapsikentęs kirkšnies skausmo nuėjau į polikliniką. Tyrė prostatą, kraują, apžiūrėjo ir traumatologas, ir chirurgas. Niekas negalėjo nustatyti skausmo priežasties. Tik kai neurologas nusiuntė pasidaryti kompiuterinės tomografijos, paaiškėjo, kad esu užgyvenęs dvi Šmorlio išvaržas ir dvi tradicines, kurių viena jau 11 mm. Grįžus su tyrimų rezultatais pas šeimos gydytoją ir paklausus, „ką dabar reikės daryti?”, buvau nustebintas atsakymo: „NEŽINAU…” Nuskambėjo pasiūlymas – ieškoti kokių nors masažų.

Po keletos dienų atsiminiau kaimyną, kurį sutikdavau darbo metu laiptinėje rūkantį. Paklaustas kodėl ne darbe, pasakė, kad vargina nugaros skausmas, tad „darysis invalidumą”, kad vaikščiojo pas vieną tokį profesorių, bet nusibodo daryti jo pratimus, nors progresas teigiamas, bet invalidumą turėti lengviau ir paprasčiau. Sekančią dieną aš jau turėjau „to  vieno profesoriaus” telefoną. Su prof. V. Jasiūnu susitikau „Sveikatos saloje”, konsultacijos smulkmenų jau neatsimenu, atminty liko tik pagrindinė mintis – operuotis visada suspėsi, bet gali pabandyti spręsti problemą sportu. Sekantis ryškus prisiminimas, kaip rofesorius paima vieną segtuvą ir sako: „Štai čia vieno mūsų kliento istorija, čia visi pratimai, kuriuos jis daro jau penkti metai…” Puikiai atsimenu savo garsiai neišsakytus žodžius: „Žmogau, kokie penki metai ??? !!!!” Naiviai tikėjausi, kad pakaks trijų, na,gerai, maksimum penkių mėnesių. Šypsojausi ir pritariamai linksėjau galva, bet protas sakė, kad per daug jau įtartinai viskas atrodo, ir tas ilgas laikas, ir cheminių vaistų atsisakymas, ir viltis išsigelbėti be skalpelio, bet niekingų 0,5 kg svorio hantelių pagalba, kai ir su skaudančia nugara 5 kg man atrodė lyg pasityčiojimas. Štai 10 kg svoriai ir štangos skambėtų kur kas įtikinamiau.

Rolando nugaros skausmas nenugalėjo Rolando nugaros skausmas nenugalėjo

Sportuoti pradėjau su didele abejone ir labiau nenorėdamas nuvilti sveikatingumo centro specialistų. Į salę mane vijo ne tikėjimas atsikratyti nugaros skausmo (vis dar abejojau, kad suveiks), bet savimeilę glostančios mintys apie po daugelio metų vėl iš naujo atrastą SISTEMINGĄ sportą, o sportuoti dar ir „madinga”… Štai taip ir pradėjau.

Pradžioje nugaros skausmas paaštrėjo, bet man buvo paaiškinta, kad tai natūralu ir po kelių mėnesių palengvės. Išties, po keturių mėnesių skausmai pradėjo trauktis. Specialūs, individualiai parinkti, sporto pratimai tapo įprastu gyvenimo elementu. Jų dėka nugaros skausmas ties juosmeniu praktiškai visiškai išnyko ir šiandien mano savijauta bei fizinė forma geresnėnei prieš 15 metų. Atrodytų reikėjo tik tikslingo reguliaraus sporto, tačiau iš tiesų rezultatus lemia ir tai, kad „Sveikatos saloje” į tave žiūri kaip į visumą. Teko išbandyti ir naują mitybos planą, ir rekomendacijas miegui – tai ne tik leido atsikratyti nereikalingo svorio, bet ir dar labiau pagerinti gyvenimo kokybę bei savijautą. Man taip pat ypatingai svarbu, kad kiekvienos problemos simptomai buvo ir yra aiškiai aptariami, nustatomos ir paaiškinamos negalavimų priežastys, paruošiama individuali programa pagal kūno poreikius, ypatumus ir esamą būklę. Ir svarbiausia – NIEKUR NESKUBAMA, nežadama utopinių rezultatų ir nežaidžiama žmonių jausmais bei iliuzijomis. Todėl aš iki šiol vis dar (jau 13 metų!) sportuoju čia, „Sveikatos saloje”.

 

Kineziterapeutės Ievos Adomėnienės kometaras

Labai svarbu suvokti, kad tarpslankstelinių diskų pažeidimai – prolapsai, protrūzijos ar išvaržos – tai negrįžtami procesai. Atsiradus šiems pažeidimams, pakinta tarpslankstelinio disko forma ir ši deformacija yra nebeatitaisoma, pažeistas diskas niekada nebebus taisyklingos sveiko disko formos. Tad kiekvienam, turinčiam tokių stuburo deformacijų, tenka mokytis gyventi su tais pažeidimais, o kartu ir taisyklingų judesių, miego bei judėjimo ergonomikos, būtina vengti didelių krūvių, netaisyklingų kūno pozicijų (ypatingai pavojingi liemens sukamieji judesiai keliant svorį). Mechaninį spaudimą pažeistai vietai didina ir kiekvienas viršsvorio kilogramas.

Svariausia pagalba sau, turint tokią diagnozę kaip Rolando – simetriško viso kūno, o ypač nugaros raumenyno palaikymas. Svarbu, kad abi kūno pusės dirbtų vienodai, tolygiai paskirstydamos kūno spaudimą stuburui. Ir čia, žinoma, gelbsti sportas. Sportuoti svarbu, bet dar svarbiau KAIP sportuojama, kokioje padėtyje yra kūnas, kai atliekami įvairūs pratimai ir judesiai. To būtent ir mokome savo klientus, kad išvengtų nugaros skausmo.[/vc_column_text]

Komentavimo galimybė uždaryta.
Susisiekite su mumis!