Diagnozė „tarpslankstelinio disko išvarža” ne visada baigiasi nuosprendžiu „operacija”. Įtikinama šio teiginio iliustracija – stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala” statistika – 9 iš 10 žmonėms, turintiems diagnozuotą tarpslankstelinio disko išvaržą, padedame spręsti problemą konservatyviomis, neintervencinėmis priemonėmis išvengiant operacijos.
Žinoma, kai išvarža yra didelė, stipriai spaudžia nervus, nugaros smegenis, kelia grėsmę sveikatai, neurochirurgų sprendimo operuoti, ignoruoti nevertėtų. Tačiau stuburo operacijos yra tikrai sudėtingos ir tai priemonė, kurios griebiamasi kritiniais atvejais. Net ir kamuojamam ūmių skausmų, bet dar galinčiam vaikščioti, judėti, pacientui, neurochirurgai dažnai skiria laiko bandymams situaciją suvaldyti konservatyvioms priemonėms. Kitaip tariant, gydytojai išrašo leidimą kineziterapinėms procedūroms. Būtent gydytojai, o ne kineziterapeutai priima sprendimą – operuoti ar dar ne.
Plyšus tarpslanksteliniam diskui, t.y., atsiradus išvaržiai, vyksta ūmus uždegiminis procesas, o žmogų kamuoja gana intensyvūs skausmai, neurochirurgai tokiu atveju įvertinę būklę priima sprendimą ar operuoti nedelsiant, ar dar skirti laiko paciento stebėjimui. Taip pat gali būti skiriamos dvi-trys savaitės ūmiai būklei suvaldyti. Kuo tokiu atveju gali padėti kineziterapeutai? Dažniausiai tos kelios savaitės skiriamos bandymams sudaryti sąlygas, padėsiančias plyšusiame diske susiformuoti randui, t.y., tai žaizdai užgyti. Mūsų priemonių arsenalas tokiais atvejais apsiriboja fizioterapija, nes ūmių būklių atveju mankštintis net ir su kineziterapeuto priežiūra negalima. Taip pat vykdome ergonomikos mokymus, mokome, kokioje padėtyje reikia miegoti, sėdėti, valgyti, kaip judėti, kad kuo mažiau spaudimo patirtų pažeistas tarpslankstelinis diskas.
Po tokios, ramaus pobūdžio, reabilitacijos neurochirurgas vėl vertina paciento būklę ir sprendžia, pratęsti gydymą konservatyviomis priemonėmis ar visgi operuoti. Jei skausmas pradeda mažėti, gerėja simptomai, savijauta, gali būti, kad gydytojas ir toliau rekomenduos tęsti reabilitacines procedūras ir vėl vertins paciento būklę po 2-3 savaičių. Būklei gerėjant, dažnu atveju, operacija nukeliama arba išvis atšaukiama, tačiau visuomet galutinį sprendimą priima neurochirurgas.
Kaip rodo mūsų centro praktika, lengvesniais išvaržų atvejais, kai situacija nėra ūmi, tačiau vargina nuolatinis skausmas ir gyvenimo kokybė yra ženkliai nukentėjusi, kineziterapeutai gali pagelbėti net 9 iš 10 žmonių išvengti operacijos. Svarbu išsiaiškinus priežastį, skirti tinkamų procedūrų ciklą ir išmokyti palaikyti subalansuotą viso kūno raumenyną. Būtent harmoningai dirbantys raumenys: pilvo presas bei juosmeninės dalies raumenynas, yra viena pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių išvengti asimetriško spaudimo į tarpslankstelinius diskus.
Na, o turbūt geriausias būdas išvengti operacijos – nelaukti tokios būklės, kai operacija tampaneišvengiama. Stuburo problemos, jei nekalbėsime apie traumas irnelaimingus atsitikimus, neatsiranda staiga. Išvaržas dažniausiai „užgyvename” iš lėto, palaipsniui, o pirmuosius simptomus tikrai nesunku pajusti. Nuolat pasikartojantis pamaudimas juosmeninėje dalyje pabudus iš ryto ar po ilgesnės kelionės, nepatogumas padirbus fizinį darbą (pavyzdžiui, sode, darže), kelias dienas jaučiamas judesius varžantis skausmas, kuris išsijudinus lyg ir pagerėja – tai signalai, raginantys suklusti ir nedelsiant pasirodyti pas specialistą. Skausmas visada signalizuoja, kad kažkas yra negerai. Tik jokiu būdu nereikėtų laukti tokio, kai jau sunku bus paeiti ir nieko kito neliks, kaip tik spręsti problemą operacijos pagalba.
Prevencija turėtų tapti įpročiu, o ji susideda iš tinkamos kasdienės ergonomikos ir subalansuoto fizinio aktyvumo. Tenka pastebėti, kad dar vis mažai dėmesio skiriame savo buitinei ergonomikai, o tai, kaip miegame, judame, tvarkome namus ir triūsiame sode, tikrai labai svarbu, juk kasdienius judesius kartojame šimtus kartų. Ypatingai reikšminga tinkamai įrengta darbo vieta, nes didžioji mūsų dalis dirba sėdimą darbą ir sėdėdami praleidžia nemenką dienos dalį. Kėdės, stalo aukštis, kompiuterio ekrano padėtis turi būti pritaikyta kiekvienam individualiai, kad savo kūno papildomai neapkrautume.
Fizinis aktyvumas, simetriško raumenyno palaikymas – dar viena svarbi prevencinė priemonė, padedanti tolygiai paskirstyti apkrovas.
Net ir sportuojantiems, o pamėgusiems tam tikras sporto šakas ypatingai, svarbu nepamiršti subalansuojančios mankštos.
Bet kuri sporto šaka turi sau būdingus judesius, kuriuos tenka dažniau kartoti, tai reiškia, kad tam tikri raumenys dirba daugiau, o kiti – atsilieka. Tai atsiliepia ir sąnariams, ir stuburui, tokiu atveju per laiką atsiranda pakitimai, kuriuos vėliau ištaisyti sunku. Tad užsiimant bet kokiu sportu reikalingos dvi fizinio pasirengimo treniruotėsper savaitę, ir būtų idealu, kad jų programą sudarytų kineziterapeutas, žinantis, kurioms raumenų grupėms ją akcentuoti.
Reziumuojant noėčiau išskirti 5 svarbiausius punktus, padėsiančius išvengti ūmios ir tik operacija sprendžiamos būklės:
- Palaikykite harmoningą raumenyną – įtraukite į dienotvarkę subalansuojančią, atstatančią, harmonizuojančią bendrą viso kūno mankštą.
- Išmokite teisingos kasdienės ergnomikos – atkreipkite dėmesį į tai, kaip sėdite, miegate, vairuojate, judate.
- Reaguokite į pirmuosius signalus, net jei skausmas pakenčiamas – nekentėkite.
- Kreipkitės į specialistus – nesiimkite spręsti problemos patys. Net ir mes, kineziterapeutai, kliento su diagnozuota stuburo išvarža visada prašome gydytojo leidimo ar rekomendacijų.
- Neatsisakykite šanso pabadyti spręsti problemą konservatyviomis priemonėmis.