Kaip neprarasti organizmo balanso keičiantis metų laikams

Tik pasirodžius pirmiesiems rudens ženklams, pasipila informacijos lavina apie imuniteto stiprinimą, visi, kas netingi, atakuoja patarimais, kaip pasitikti ir išgyventi šaltąjį metų laiką. Padaugėja ir žmonių, besiskundžiančių prasta nuotaika, nežinia kodėl blogesne savijauta, mieguistumu, energijos stoka, na, o neatlaikiusieji pirmųjų virusų atakų, kaltę suverčia nusilpusiam imunitetui. O iš tiesų, kas jis toks, kas jį stiprina ir silpnina, kas mūsų organizmuose už jį atsakingas? Daug aktualių klausimų ir juos norisi panagrinėti giliau ir išsamiau. Kiek kitu kampu apie imunitetą ir tai, kaip neprarasti organizmo balanso keičiantis metų laikams pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas dirbantis endobiogenikos metoduTomas Morkevičius.

Kai kalba pasisuka apie imunitetą, visada noriu pasitikslinti, apie kurį, specifinį ar nespecifinį, kalbėsime. Atskirti juos svarbu, nes specifinio įtakoti mes negalime, jį įgyjame persirgę įvairiomis ligomis arba po vakcinavimo. Nespecifinis – atsakingas už atsparumą viskam ir jis priklauso nuo daugybės veiksnių. Šioje vietoje būtina įvesti dar vieną svarbų terminą – „buferinė talpa” – skamba gan techniškai, tačiau jis labai gerai apibūdina mūsų organizmo imuninę sistemą. Jei ji didelė ir stabili – išmušti ją iš pusiausvyros bus sunku, o išorės poveikį neutralizuoti vieni juokai. Jei ji maža, aplinkos poveikis ima viršyti sistemos galimybių ribas ir mus į patalą paguldo liga. Tos „buferinės talpos” dydis – labai individualus ir jį dar įtakoja daugybė mūsų organizmuose vykstančių procesų.

Faktas, sklandi VISŲ organizmo sistemų veikla yra geros savijautos pagrindas, tačiau du organai čia vaidina itin ryškų ir svarbų vaidmenį. Antinksčiai ir skydliaukė – šis duetas užtikrina bendrą imunitetą.

Antinksčiai gamina hormoną kortizolį, kurio pagrindinė funkcija – padėti mums adaptuotis, prisitaikyti prie aplinkos, o skydliaukė padeda valdyti medžiagų apykaitą, energijos išskyrimą, termoreguliacinius procesus. Keičiantis sezonams, keičiasi ir mūsų hormoninė pusiausvyra, ją įtakoja natūraliai vykstantys hormonų kaitos ciklai. Didžioji dauguma įsivaizduoja, kad pavojingiausias metas mūsų imunitetui – pavasaris, kai esame iškankinti atšiauraus aplinkos poveikio. Deja, imuninė duobė, arba tiksliau, antinksčių žievės ir skydliaukės aktyvumo duobė, metas, kai atitinkamų hormonų pasigaminame mažiausiai, yra vasara, ypač apie rugpjūčio vidurį. Tačiau imuniteto stoką kompensuoja palankios aplinkos sąlygos. Kai rudens pradžioje oras ima bjurti, keistis, o mūsų kortizolio atsargos dar tik pamažu didėja, pasipila masiniai „peršalimai”. Skydliaukė aktyvėja žiemos laikotarpiu, nes ji atsakinga už šilumos gamybą, o jos duobė –  pavasario galas. Vasarą, kai šilumos sočiai gauname iš aplinkos, skydliaukės aktyvumas žemas. Tiek antinksčius, tiek skydliaukę galima pastimuliuoti. Antinksčiams patinka cinamonas, juodųjų serbentų lapų arbata, erškėtrožės visais pavidalais (arbata, uogienė), taip pat šeimininkių kaip prieskoniai naudojami rozmarinai, bazilikai, čiobreliai. Skydliaukei aktyvinti galima pasitelkti avižų daigus, taip pat tinka visiems gerai pažįstami česnakai bei imbierai.

Negaliu nepaminėti ir žarnyno, dažnai įvardijamo „imuniteto kalve”, svarbos. Vis daugiau smalsių žvilgsnių krypsta į ten gyvenančias bakterijas ir vis daugiau intriguojančių klausimų: ar jos įtakoja mūsų organizmą ir savijautą, ar atvirkščiai, mūsų organizmo būklė išprovokuoja žarnyne apsigyventi tam tikrą bakterijų komplektą. Hipotezių yra įvairių, o aš linkstu prie nuomonės, kad ne bakterijos nusprendžia mūsų savijautą, bet procesai mūsų organizme nulemia mūsų mikroflorą. Pastaroji mums gyvybiškai svarbi, būtina maistinėms medžiagoms įsisavinti, bakterijos mūsų suvalgytą maistą suskaido iki medžiagų, kurias gali pasisavinti organizmas. Jei mikroflora gera –lengviau visam organizmui, jis greičiau mobilizuojasi reaguoti ir atlaikyti aplinkos faktorius.

Jei savo darbą bakterijos atlieka nekokybiškai – organizmas apkraunamas, jis neįsisavina būtinų medžiagų, kurių ilgainiui mums ima stigti, prasideda uždegiminiai procesai. Tokiu atveju, visas pajėgas organizmui tenka nukreipti į vidų, tvarkytis su nesklandumais, pro pirštus reaguojant į atakuojančius išorinius veiksnius. Deja, „blogą” bakterijų rinkinį pakeisti „idealiu komplektu” nėra lengva, mikrofloros gerinimui svarbus ir maistas, ir kasos bei kepenų išskiriami fermentai. Atkreipkite dėmesį į savo meniu ir įsitikinkite, kad valgote pakankamai skaidulinio maisto, įvairių skirtingų spalvų daržovių, raugintų produktų. Taip pat pasistenkite, kad maiste būtų visos įmanomos augalų dalys, t. y. lapai, žiedai, šaknys, vaisiai ir kt. Nors žodis „aperityvas“ dažnam asocijuojasi su prieš maistą vartojamais alkoholiniais gėrimais, tačiau pasaulyje yra žinoma gausybė nealkoholinių aperityvų, kurie tarsi „užveda“ mūsų virškinimo sistemą, paruošia organizmą maisto įsisavinimui. Teisingai parinktas ir laiku išgertas aperityvas labai pagerins jūsų savijautą valgant, padės išvengti pilnumo jausmo po valgio.

Ir visgi, priartėjome prie konkretaus klausimo, tai kas padeda išlaikyti organizmo balansąkeičiantis metų laikams? Štai keli baziniai patarimai.

Saugokite organizmo resursus

Egzistuoja ne tik metinis, bet ir paros hormonų kaitos ciklas. Kortizolis į maksimalias aukštumas pakyla ryte, apie 7-8 val., kad mus išverstų iš patalo ir paruoštų energingai dienai. Kurį laiką jis dar laikosi pike, tačiau po pietų jau leidžiasi žemyn ruošdamas mus poilsio etapui. Paisyti šio ritmo – protingas pasirinkimas, o uolus, daug energijos reikalaujančios veiklos, pavyzdžiui, sporto, propagavimas vakare prilygsta organizmo sekinimui ir imuniteto silpninimui. Neprotingai eikvodami resursus, mažiname savo „buferinę talpą”.

Miegokite

Miego metu vyksta daug svarbių procesų. Tuo metu piką pasiekia augimo hormonas, jis būtinas ne tik augantiems vaikams, bet ir suaugusiems, ypač sergantiems, blogai besijaučiantiems – jis padeda atkurti, atstatyti pažeistas sistemas. Būdraudami esame mobilizuoti išgyvenimui, o miego metu statome ir atsistatome. Kiek to miego reikia? Atsakyti vienareikšmiškai sunku, tai priklauso ir nuo veiklos, kuria užsiimame. Informacijos apdorojimui, archyvavimui pakaktų ir 2-3 miego ciklų (5-6 valandų), tačiau augimui, atsistatymui (ligos atveju, aktyviai sportuojant, jei buvo pažeista daug raumenų skaidulų) miego reikės kur kas daugiau.

Laikykitės sezoniškumo virtuvėje

Nuotaikų svyravimai susiję ne tik su šviesos stygiumi šaltuoju metų laiku, bet ir su mikroelementų ar vitaminų trūkumu. Tai neteisingai pragyvento pavasario ir vasaros pasekmė (tuo metu aplink sočiai naudingų ir labai įvairių medžiagų). Laikytis sezoniškumo ir įvairovės principo būtina norint išvengti mikroelementų ir vitaminų stygiaus. Vasaros vaisius ir daržoves palikime vasarai, šaltuoju metų laiku valgykime daugiau riebalų (tai koncentruotas energijos šaltinis) ir raugintų daržovių.

Mažinkite bendrą streso lygį

Stresas ne į naudą imunitetui. Jį mažinti padeda kokybiškas miegas, savitaiga, atsipalaidavimo pratimai, pastaruoju metu ypač populiarėjanti joga. Tačiau kaip pačią efektyviausią priemonę rekomenduočiau fizinį aktyvumą arba tiesiog sportą, kuris veikia kaip iškrova, „garo nuleidimas”. Jei įtampa kaupiasi ir nesirealizuoja, organizmas kenčia. Tad bent keturiasdešimt minučių fizinės veiklos, priversiančios suprakaituoti –  suveiks geriau nei vitaminai.

Būkite atidūs organizmo siunčiamiems signalams

Jei dažnai sergate, jaučiatės blogai, nors kraujo tyrimai nerodo jokių pakitimų, kenčiate nuo energijos stygiaus, nuotaikų svyravimo, rekomenduoju atlikti organizmo disbalanso tyrimą. Šis tyrimas išsamiai atskleis hormonų bei nervų sistemų pusiausvyros sutrikimus, kurie ir yra daugelio ligų bei blogos savijautos priežastis.

Registruokitės individualizuotos medicinos konsultacijai:

Medicinos gydytojas Tomas Morkevičius

tel. 8 633 24100 arba el. paštu info@sveikatossala.lt.

Komentavimo galimybė uždaryta.
Susisiekite su mumis!