Mes mažai judame, tačiau net 90 proc. mūsų patiria didesnę ar mažesnę raumenų įtampą. Į šį sutrikimą dažnai numojame ranka, bet jis gali būti klastingas. Net ir aktyvūs žmonės nėra nuo tų įtampų apsaugoti, nes pokyčius raumenyse lemia ne vien fiziniai faktoriai, bet ir psichosomatiniai veiksniai, o ypatingai stresas. Kai įtampa perauga į skausmą, tenka aiškintis jį sukeliančius faktorius ir juos koreguoti. Neretai skauda, ar tam tikri simptomai jaučiami, visai kitose kūno vietose, o ne trigeriniuose taškuose. Beliko išsiaiškinti, kas yra tie trigeriniai taškai, kur jie dažniausiai susiformuoja ir kaip išvengti jų keliamo skausmo. Apie tai pasakoja stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala” kineziterapeutė Renata Sauselytė.
Kas yra trigeriniai taškai? Kur dažniausiai jie susiformuoja?
Trigerinis taškas – tai padidinto dirglumo sritis raumeninėje skaiduloje. Spaudžiant ta vieta yra skausminga, ir skausmas gali pasireikšti ne tik lietimo vietoje. Sveikas raumuo liečiant yra elastingas, minkštas ir neskausmingas, lengvai apčiuopiamos greta esančios struktūros (kaulai, sąnariai), judesio metu jis taip pat išlieka laisvas ir neskausmingas – susitraukia ir grįžta į savo formą bei ilgį. O štai įsitempęs raumuo susitraukęs negrįžta į savo pradinę formą, jis lieka sutrumpėjęs. Tokiame raumenyje sutrinka kraujotaka ir limfos cirkuliacija, liečiant raumenį jaučiamas sukietėjimas, raumeniniai „voleliai” ar „mazgeliai”. Tokie trigeriniai taškai susiformuoti gali ir raumenyse, ir fascijoje, plėvėje, dengiančioje raumeninius audinius. Dažniausios raumenų įtampų zonos yra užpakalinė kaklo-menčių zona, krūtinės, pečių raumenys, nugaros apatinė dalis, sėdmenys, blauzdos, priekinė šlaunų dalis.
Kokie faktoriai lemia raumenų įtampą ir trigerinių taškų susiformavimą?
Visų pirma, norėčiau paminėti stresą. Kai ilgą laiką gyvename įtampoje, kūnas yra mobilizuojamas, įsijungia apsauginiai mechanizmai, siunčiantys raumenims signalą būti nuolatinėje parengtyje, įtampoje. Kai tai užsitęsia, ima formuotis uždegimas. Ta pati situacija galioja ir intensyviai sportuojantiems, bet neskiriantiems laiko atsipalaidavimo technikoms.
Dar vienas faktorius – netaisyklinga laikysena ir dėl jos padarinių atsirandančios įtampos. Pavyzdžiui, laikysenos išprovokuoti kojų ilgių skirtumai lemia kūno ašies pokyčius, tad norėdami išlaikyti pusiausvyrą ir prisitaikyti, raiščiai bei raumenys įsitempia, o tai neišvengiamai baigiasi raumenų disbalansu ir skausmais nugaros srityje.
Buities bei laisvalaikio ergonomikos (naudojantis nepatogiais baldais, neteisingai atliekant buities darbus, minant nepritaikytą dviratį) nepaisymas taip pat lemia pokyčius raumeninėse struktūrose. Raumens nejudrumas gali suaktyvinti ramybėje esantį trigerinį tašką. Dažniausiai tai atsitinka miego metu, taip pat esant kaulų lūžiams ir deformacijoms, sąnarių susirgimams, neleidžiantiems raumeniui išvystyti visą judesio amplitudę. Siauros kuprinės, rankinės ar liemenėlės petnešos, ankšta apykaklė, per stipriai suveržtas diržas suspaudžia raumenį ir gali provokuoti skausmą galvoje, kakle, pečiuose ar nugaroje. Atrodo „smulkmenos”, tačiau jos ilgainiui gali tapti trigerinių taškų priežastimis.
Nejudrumas ir sėdimas darbas – tikra rykštė… Sėdime pakumpę, palinkę į priekį, užmirštame periodiškai keisti pozą, nepalaikomi mūsų fiziologiniai linkiai, vieni raumenys persidirba, o kiti nieko neveikia. Tokie užsisėdėję žmonės nusprendę sportuoti savarankiškai, deja, neretai toliau alina tuos pačius raumenis, kurie jau yra persitempę nuo ilgalaikių statinių padėčių. Dominuojantys raumenys toliau kompensuoja neveikiančius ir taip provokuoja dar didesnį disbalansą bei raumenų įtampą. Tad prieš pradedant sportuoti visiems reikėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, įsivertinti raumenų būklę ir pradžioje stiprinti neveikiančių, aptingusių raumenų grandines, o ne provokuoti trigerinių taškų susidarymą pervargusiuose raumenyse.
Kaip nesumaišyti trigerinių taškų sukeliamo skausmo su kitų ligų simptomais?
Gal daug kam bus netikėta, tačiau raumenų įtampą gali lydėti migrena, galvos skausmas, svaigimas. Tad kartais raumenų masažas padeda šių simptomų atsikratyti. Apklausos bei apčiuopos metu specialistai identifikuoja raumens įtampą, tačiau, pavyzdžiui, įtampa raumenyje ties sąnariu gali būti ir traumos pasekmė. Tada įsitempimas gali atlikti apsauginio mechanizmo funkciją, tai reakcija, bandanti apriboti sąnario judesio amplitudę.
Skausmas krūtinės srityje ir po mentėmis tikrai dažną išgąsdina. Taip, kartais jis susijęs su vidaus organų patologijomis, gali signalizuoti apie krūtinės anginos priepuolį. Tad jei skausmas atsiranda staiga ir išnyksta po 5-10 minučių, giliai įkvepiant-iškvepiant, judant skausmas nesikeičia, padidėja pulsas, pastebimi kraujospūdžio pakitimai – būtina kreiptis į kardiologą išsamesniems tyrimams. Tačiau skausmas krūtinės srityje bei menčių zonoje galimas ir dėl trigerinių taškų bei tarpšonkaulinės neuralgijos – tokiu atveju skausmas nepaleidžia nei dieną, nei naktį, stiprėja liečiant, keičiant kūno padėtį, pasisukus, pasilenkus, einant, įkvepiant-iškvepiant, kosint, jaudinantis. Todėl jei tam tikrose kūno vietose dažnai jaučiate raumenų įtampą ar skausmą, nenumokite į tai ranka, o išsiaiškinkite skausmo priežastis ir jas koreguokite.
Kas padeda mažinti raumenų įtampą?
Visų pirma, būtina paisyti darbo ir poilsio režimo. Atkreipti dėmesį į ergonomiką: miego, buities ir laisvalaikio. Darbo metu rekomenduoju daryti pertraukėles, o jų metu nepatingėti atlikti keleto trumpų tempimo pratimų. Sportuojantiems salėje nevertėtų pamiršti statinių tempimo pratimų, orientuotų į sutrumpėjusias raumenų grupes. Taip pat rekomenduoju pasidomėti įvairiomis relaksacinėmis technikomis ir bent vieną prisitaikyti sau. Masažas – puiki priemonė raumenų atpalaidavimui. Neturintiems galimybių apsilankyti pas profesionalų masažistą, gali padėti ir savimasažas specialiais voleliais bei kamuoliukais. Tik prieš tai reikėtų pasidomėti, ką ir kaip jais galima masažuoti. Taip pat būtinas silpnųjų raumenų grupių stiprinimas ir aktyvavimas, prieš tai pasikonsultavus su kineziterapeutu.