Unikali metodika, kuri padės Jums gyventi be nugaros skausmo!

I - V nuo 8:00 iki 20:00
VI nuo 10:00 iki 18:00
Vytauto pr. 23, Kaunas
+370 633 24100
Ąžuolyno 7, Vilnius
+370 645 599 33

Nugaros skausmas: kokie procesai stubure jį sukelia

Dažniausias mūsų girdimas nusiskundimas: „Man skauda nugarą”, ir nors visų mūsų nugaros anatomija panaši – vieno sprendimo skausmui numalšinti nėra. Norint skausmą pažaboti, reikia išsiaiškinti jo priežastį, o skaudanti nugara jų slėpti gali ne vieną. Tikrai labai dažnai skausmą sukelia tarpslankstelinių diskų išvarža, spaudžianti ir dirginanti nervą, bet lygiai taip pat skausmo šaltiniu gali būti ir degeneracinių procesų pažeistas stuburo segmentas bei aplinkinės struktūros. Tad šį kartą stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos salos” vadovės kineziterapeutės Ievos Adomėnienės žvilgsnis nukreiptas į nugaros skausmo anatomiją.
Vieno stuburo segmento anatomija

Visų pirma, prisiminkime stuburo anatomiją, padėsiančią geriau suprasti jame vykstančių pokyčių pasekmes. Vienas stuburo segmentas – tai du greta esantys slanksteliai ir tarpslankstelinis diskas tarp jų. Slanksteliai – kaulinės stuktūros, tarpslankstelinis diskas – amortizacinė kremzlinė pagalvėlė. Juosmeninėje stuburo dalyje ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir skersinės slankstelių ataugos, suformuojančios nedidelius sąnariukus, kuriais iš šonų tarpusavyje jungiasi slanksteliai, o viduryje įsitaisęs tarpslenakstelisnis diskas – štai ir visas juosmeninės stuburo dalies segmentas. Krūtininėje bei kaklinėje srityje šie segmentai kiek kitokie, turintys skirtingų anatominių niuansų.

Amortizaciniai pokyčiai

Labai svarbu suprasti, kad įvykus tarpslankstelinio disko pažeidimams – kenčia visas segmentas, pakitimai vyksta visose jo struktūrose. Kalbant apie tarpslankstelinio disko išvaržą dažniausiai akcentuojamas jos dirginamų nervų keliamas diskomfortas ir skausmas. Tačiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad prasidėjus pirmiesiems degeneraciams procesams, pakitus disko formai, jam suplonėjus ar įplyšus, disko amortizacinės savybės ženkliai sumažėja, jis nebegali atlaikyti apkrovos, tad automatiškai ją perima aukščiau mano minėti maži šoniniai sąnariukai. Net ir diskams puikiai funkcionuojant, mums sėdint, stovint, lenkiantis, tiesiantis mažiems sąnarėliams gali tekti net apie 40 % apkrovos, o nuolatinis padidintas spaudimas ir susidariusios perkrovos juose ilgainiui išprovokuoja artrozinius (uždegiminius) procesus ir, žinoma, skausmą.

Degeneracinių procesų stadijos

Šie degeneraciniai pokyčiai stuburo segmente neįvyksta staiga (išskyrus traumas), jie formuojasi etapais, kurie trunka ne vienerius metus.

Pirma stadija – pirminiai degeneraciniai pokyčiai, disko pažeidimai, prolobacijos. Antra – dar nejuntami, bet jau besiformuojantys artroziniai procesai mažuose slankstelių sąnariukuose. Trečia – tarpslankstelinio disko išvarža, kai diskas pilnai plyšta, amortizacinės savybės susilpnėja ir šoniniai sąnariai gauna dar didesnį krūvį. Juose jau stebimi ženklūs artroziniai pokyčiai. Ketvirta – kad atlaikytų apkrovas, organizmas aplink slankstelio kūną bei sąnarinius paviršius pradeda formuoti kaulines ataugas, osteofitus, liaudyje kartais vadinamus „druskomis”.

Kas tas osteofitas?

Osteofitas – gyva, neatskiriama kaulo dalis turinti tapti ta pagalbine atrama, padedančia atlaikyti padidėjusį krūvį. Per metus toks kauliukas gali paaugti apie porą milimetrų. Tokie dariniai gali formuotis ne tik ant stuburo slankstelių, bet ir kelio sąnaryje, kai esant pažeistam meniskui kaulas saugodamas save pagalbon užsiaugina osteofitų.

Ar tokios kaulinės ataugėlės pavojingos? Priklausomai nuo to, kur jos auga. Pavojinga, jei osteofitas auga į stuburo kanalo pusę, nes jis gali stenozuoti nervų kanalą, susiaurinti jį, dirginti pačius nervus, juos spausti. Jei osteofitas augdamas suformuoja aštrų spyglį ir auga į pilvinę pusę, gali pažeisti priekinį išilginį raištį. Kai žmogus nežino, kad turi tokią ataugėlę ir užsiima netinkama veikla, pavyzdžiui, atlieka daug sukamųjų judesių, gali patirti vidinę traumą, t.y., osteofitas gali pažeisti arti esančias struktūras. Tačiau tik neurochirurgai sprendžia, ar agresyviam osteofitui pašalinti reikia operacijos. Visada yra išeitis – stabdyti osteofito grėsmę laikantis buities ergonomikos, nuolat palaikant subalansuotą raumenyną ir jam perleidžiant daugiau apkrovos. Kai kaulinėm sturktūrom apkrova sumažėja, osteofitų augimas sustoja.

Ką „kalba” skausmas?

Stebint klientų, turinčių tarpslankstelinių diskų problemas juosmeninėje dalyje, magnetinio rezonanso tyrimų rezultatus, praktiškai visada matomi sąnariukų pažeidimai. Ir šie artrozinia pokyčiai taip pat būna skausmingi.

Kai dirginami nervai – skausmas būna aštrus, duriantis, plintantis lyg elektros nudilginimas. O štai artroziniai pokyčiai sąnariukuose praneša nuolatiniu maudžiančiu skausmu. Šis skausmas gali paūmėti ryte arba po ilgesnės statiškos padėties, pavyzdžiui, ilgiau pasėdėjus. Sąnarių mityba vyksta kai mes judame, o ilgiau nejudinamas uždegimo kamuojamas sąnarys apstingsta, tad primieji judesiai būna skausmingi, o pajudėjus skausmas atlėgsta.

Išvada viena – nereikėtų ignoruoti maudžiančio skausmo, sąnarių sąstingio – tai reiškia, kad degeneraciniai procesai jau prasidėjo. Nelaukite ūmių skausmo priepolių ir dar rimtesnės būklės. Net ir praėjus išvaržos priepoliui, išsprendus kritinę situaciją nereikėtų numojus ranka, nors ir laikinai, apie ją pamiršti – kūne, audiniuose, sąnariuose ji ir toliau daro savo juodą darbą. Į tai būtina kreipti dėmesį ir imtis prevencinių priemonių.

Komentarai:

Atsakyti

El. paštas nebus skelbiamas. Privalomi užpildyti laukeliai pažymėti *