Kineziterapeutas
Kodėl pasirinkau kineziterapeuto karjerą?
Didžiają dalį laiko savo gyvenime siejau su sportu ir noru siekti karjeros jame. Tačiau tapimas profesionaliu sportininku atkrito dėl mažėjančios motyvacijos ir pernelyg dažnai pasikartojančių traumų.
Visada domėjausi krepšiniu, o labiausiai mane žavėjo tai, kaip profesionalūs krepšininkai atsistato po itin rimtų traumų – pavyzdžiui, Kobe Bryanto plyšęs Achilas, Paul George’o lūžusi koja ir pan. Tokios traumos dažnai užbaigia sportininkų karjeras, tačiau kai kurie sugeba sugrįžti į aikštelę. Suvokiau, kad kineziterapeutai atlieka milžinišką darbą, kad padėtų sportininkams grįžti į buvusią, o kartais net geresnę formą. Tuomet ir gimė noras pačiam padėti žmonėms su tuo susidoroti.
Kas labiausiai motyvuoja dirbti?
Labiausiai mane džiugina matyti žmonių progresą, jų norą ir užsidegimą grįžti į normalų gyvenimą be skausmo ar diskomforto.
Dirbdamas slaugos ligoninėje dažnai susidurdavau su atvejais, kai žmogus po insulto būdavo nurašomas – esą nieko nebepavyks pasiekti. Mano, kaip kineziterapeuto, tikslas buvo įrodyti priešingai. Buvo keletas atvejų, kai pacientai iš ligoninės į reabilitaciją išėjo savomis kojomis ir be jokių pagalbinių priemonių. Tokie rezultatai man kaskart jausdavosi kaip „še tau!“ visiems, kurie jau buvo nuleidę rankas.
Kaip leidžiu laisvalaikį?