„Sveikatos salos“ vadovė – kineziterapeutė
Kodėl pasirinkau kineziterapeutės karjerą?
Nuo 8 klasės jutau ir žinojau, kad noriu dirbti medicinoje ir padėti žmonėms. Savanoriaujant ligoninėse ir taip pažindinantis su įvairiomis medicinos sritimis susipažinau ir su kineziterapija. Mane sužavėjo, kad judesys gali būti alternatyva tabletei ar net skalpeliui. Tad kineziterapija buvo įrašyta pirmu numeriu mano stojimo į universitetus sąraše.
Atėjus suvokimui, kad judesys gali ne tik gydyti, bet ir užkirsti kelią įvairiems sveikatos sutrikimams. Atsirado ir noras gilintis į žmogaus anatomiją, fiziologiją, biochemiją bei biomechaniką. Norėjosi suvokti procesus, kurie vyksta žmogaus kūne ir kokią įtaką jiems gali turėti judesiai. Žinias dar vis gilinu ir šiandien. Tai labai įdomus procesas, kuris nuolat kinta. Kasdienė praktika dirbant su žmonėmis užduoda vis naujus klausimus į kuriuos norisi rasti atsakymus.
Kas labiausiai motyvuoja dirbti?
„Ačiū“ kurį išgirstu iš klientų. Kai pajunti ir suvoki, kad tavo žinios padeda žmogui sumažinti ar išvis panaikinti skausmą. Jaučiu prasmę savo kasdieniame darbe.
Labiausiai įsimena tos situacijos, kuomet žmogui jau buvo paskirta stuburo operacija, bet neurochirurgai dar leidžia pabandyti pasigydyti konservatyviai ir mums pavyksta. Kai žmogus pas mus ateina pasiremdamas lazdomis ar vaikštyne, o bendro darbo rezultatas – išeina savomis kojomis be skausmo. Kai pavyksta padėti sustiprinti raumenyną ir žmogus gali grįžti prie savo mėgiamų veiklų. Per 15 metų darbo praktikos sėkmės istorijų tikrai nemažai, jos įpareigoja ir motyvuoja dirbti toliau.
Kaip leidžiu laisvalaikį?
Aktyviai:). Žiemą lygumų slidės labai džiugina. Su vyru kuriame ir auginame parką. Šiltuoju sezonu daug laiko leidžiu savo sode, medituoju karpydama hortenzijas ar budlėjas. Kartu su šeima mėgstame stalo žaidimus, esame visiški „7 wonders“ fanai:). Kasmet dalyvauju Carito organizuojamuose projektuose skirtuose padėti stokojančioms šeimoms.