Stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala” specialistai vis primena, kad be jų atliekamų procedūrų bei reguliaraus sporto ne mažesnę reikšmę stuburo ir viso kūno sveikatai turi kasdienė ergonomika, įpročiai, mikro judesiai, kuriuos dažniausiai atliekame automatiškai, o jie ima ilgainiui ir pakiša koją. Keisti įpročius nėra lengva, bet, pasirodo, įmanoma. Tai patvirtina ir ilgametis „Sveikatos salos” klientas Rimantas Stanevičius. Jis sutiko pasidalinti savo patirtimi bei papasakoti, kaip ne tik keisti, bet ir sėkmingai pakeisti netinkamus įpročius naujais.
Prieš 6 metus Rimantą į „Sveikatos salą” atvijo nugaros skausmas. Tuomet jis tikėjosi, kad specialistai greitai ir efektyviai jį „suremontuos” ir paleis toliau kalnų versti. Davęs sau ir kineziterapeutams tris mėnesius, „Sveikatos saloje” sportuoja iki šiol. Pradžioje, išgirdęs profesoriaus V. Jasiūno verdiktą, kad kova su stuburo skausmu bus viso gyvenimo programa, reagavo skeptiškai, tačiau ilgainiui požiūris pasikeitė. „Atėjo suvokimas, kad sveikatai reikia skirti laiko ir dėmesio. Ir tas dėmesys – ne vien sportas, o kur kas kompleksiškesnis reikalas”, – prisimena Rimantas, tačiau įvardinti tikslaus momento, kada susidomėjo įpročiais pačia plačiąja prasme, negali. Ši sritis sudomino ir įtaukė taip, kad Rimantas neabejoja – mes esame tai, kokius įpročius turime.
O kokius įpročius pačiam Rimantui pavyko pakeisti ir įtvirtinti? Sportas salėje du kartus per savaitę ir du kartai ėjimo programos – jau tikrai tapo įpročiu. Pašnekovas prisipažįsta, kad kelios dienos be sporto pažadina alkį, o ir savijauta suprastėja. Apie norą dažniau pajudėti dienos metu Rimantui primena išmanioji apyrankė, suvibruojanti kas valandą: „Taip, pavaikščioti pavyksta ne visada, bet tai, kad pradedu sąmoningai dėliotis dienotvarkę ir sistemingai ieškau tam laiko, yra ženklas, kad įprotis jau susiformavo”. Nors pradžioje „Sveikatos salos” rekomendacija iš lovos lipti ropomis pasirodė juokinga, šiandien Rimantui tai jau įprastas ritualas – mažas pokytis, už kurį stuburas dėkoja. Dabar pašnekovas bando įprasti valgyti penkis kartus per dieną: „Įpročio dar nesusiformavau, bet judu link to. Kažkada nevalgiau pusryčių, bet dabar trys reguliarūs valgymai per dieną – ne problema, liko padirbėti ties tarpiniais valgymais”.
Tai ką daryti, kad mūsų pasiryžimą keistis vainikuotų sėkmė? Įpročių keitimo praktikos ir teorijos nestokojantis Rimantas pateikia paprastą ir veiksmingą įpročių keitimo algoritmą – 5 žingsniai, kuriuos turėtų vainikuoti sėkmė.
Žinojimas
Kol nežinai, kad visą gyvenimą neteisingai lipi iš lovos, kol tai tau netrukdo, tol nesusimąstai, kad riekėtų tą įprotį keisti. Žinojimas – pirmas žingsnis į įpročių keitimą. „Tik deja apie būtinybę juos keisti dažniausiai sužinai jau tada, kai ima ką nors skaudėti arba sušlubuoja sveikata. Skausmas priverčia ieškoti žinojimo”, – teigia Rimantas. Gal išties nereikėtų laukti problemų, tiesiogine to žodžio prasme priversiančių keistis? Tačiau pašnekovas prisipažįsta, kad ir pats įpročiais ir jų keitimo algoritmais susidomėjo tik tada, kai atidžiau ėmė rūpintis stuburo sveikata, dalį patarimų išgirdo „Sveikatos saloje”, perskaitė ir nemažai literatūros.
Kol nesidomi, tol nežinai, tačiau kasdienės ergonomikos žinios gali padėti efektyviau eikvoti savo kūno resursus ir gyventi be skausmo. Mes visi žinome, kad nerekomenduojama nešioti sunkios kuprinės ar rankinės ant vieno peties, bet ar ką nors keičiame, kol mums tai netrukdo? Mums kur kas lengviau automatiškai lėkti per gyvenimą ir taip bus, kol neįsisąmoninsime, kad profilaktika yra kur kas veiksmingesnė, nei gydymas.
Minties jaukinimasis
„Taip, jei laukia kardinalus pokytis, pradžioje reikia tą mintį prisijaukinti,” – perspėja Rimantas, nerekomenduojantis nerti į naują įprotį stačia galva. Jis prisimena, kad „Sveikatos saloje” išgirsti patarimai ir rekomendacijos jam nebuvo savaime suprantamos: „Mokykloje to nemokė, tėvai nepasakojo, tad su mintimi, kad reikės keisti tam tikrą įprotį, teko susigyventi”. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kaip bandė pratintis valgyti penkis kartus per dieną: „Užsistatau sau tam tikrą valandą priminimą pagalvoti apie valgymą, dar net nevalgyti, bet tik pagalvoti, nes jei įpročio valgyti neturi, labai sunku maistą net nuryti.” Pradžioje gal net norėsis priešintis, neigti išgirstą informaciją, tačiau vėliau ar anksčiau ateis susitaikymas ir apsisprendimas veikti. Vadinasi metas pradėti.
Mažais žingsniais, ne – mažyčiais žingsniukais
„Net ir sau vis primenu – pradėk nuo mažiau, pradėk nuo juokingai mažo žingsniuko”, – patirtimi dalijasi Rimantas ir įpročių keitimo rutinoje prašo pamiršti posakį „viskas arba nieko”. Nori įprasti sportuoti reguliariai? Nepradėk nuo keturių kartų per savaitę, nes greičiausiai nepradėsi arba mesi po mėnesio. Nori bėgioti? Nepradėk nuo maratono!
Pirmas žingsnis, anot pašnekovo, turi būti kuo lengvesnis, svarbiausia eiti mažiausio pasipriešinimo keliu, pašalinti visas kliūtis. Pavyzdžiui, jei nori įprasti užkąsti tarp pagrindinių valgymų, užkandžius privalai turėti po ranka, o ne atėjus laikui galvoti, kur bėgti jų nusipirkti. Turi viską apgalvoti ir pasiruošti iš anksto, o tam taip pat reikia pastangų. Žengiant mažą žingsnį greičiau aplanko ir sėkmė, kuri motyvuoja nesustoti.
Priminimas
Kai jau žinai ir esi nusiteikęs keisti įprotį, ne retai koją pakiša nesąmoningas automatizmas, kai skubėdamas vėl ne taip įlipi į automobilį ar išlipi iš lovos. Norint įjungti „perrašymo” mechanizmą, reikalingas priminimas, arba akivaizdus dirgiklis, neleisiantis užsimiršti.
„Puikus sprendimas – lipdukas. Raginantį negręžti stuburo aš gavau „Sveikatos saloje” ir užsiklijavau ant mašinos vairo. Pamatau – prisimenu – darau. Tai veikia”, – vieną iš priemonių įvardija Rimantas. Jis taip pat siūlo nenuvertinti aplinkos faktoriaus. Jei nori įprasti gerti daugiau vandens, tai tegul vandens ąsotis visada stovi po nosimi. „Aplinka turi paskatinti. Jei sudarysite visas sąlygas įpročiui keistis – nauja elgsena taps neišvengiama. Aplinka turi tapti jūsų sąjungininke. ” – reziumuoja Rimantas. Formuojant naują įprotį labai padeda ir jo ritualizavimas arba suteikimas jam papildomų verčių, pavyzdžiui, bandant įtraukti į rutiną vaikščiojimą ar bėgiojimą, galima jį „papildyti” pačios mėgstamiausios muzikos klausymu per pačias patogiausias ausines. Malonūs dalykai padeda.
Įtvirtinimas
Tai kiek laiko prireiks naujam įpročiui suformuoti? Rimanto atsakymas labai diplomatiškas: „Įprotis įpročiui nelygus. Jei jis gana paprastas, pavyzdžiui, negręžti sėdint mašinoje stuburo, gal ir pakaks kelių mėnesių. Tačiau jei kalbėsime apie fizinius pratimus, kuriuos iki tol 10 metų darei bet kaip, nesilaikydamas jokios technikos – dviejų mėnesių gali ir nepakakti”. Taip, gali būti, kad mankštinantis ir sportuojant niekada negalėsime pasikliauti įrašytu smegenyse įpročiu ir teks visada į darbą įtraukti ne tik raumenis, bet ir smegenis.
„Įprotis – tai automatinis veiksmų ciklas”, – teigia Rimantas, – „o jo turinys gali būti koks tik nori, ir naudingas, ir, deja, žalingas: kasdienė ergonomika, sportas, valgymas ir t.t. Smegenims jokio skirtumo, kuo šį algoritmą užpildysime. Tačiau naujos informacijos įtvirtinimas – ilgas procesas, mūsų smegenims patogu neeikvoti resursų ir pasikliauti įpročiais”. Tad čia nieko naujo – kartojimas ir dar kartą kartojimas, nes kartojimas ne tik mokslo, bet ir naujo įpročio motina.