Nesiginčijame – judėti ir sportuoti verta kiekvienam, tačiau tuo pačiu reikėtų žinoti, kad mėgstama sporto šaka gali apdovanoti ir visai netikėtais negalavimais, skausmais bei traumomis. Beveik kiekviena sporto šaka turi savo „profesinę ligą”, o šį kartą panagrinėsime būklę, vadinamą „tenisininko alkūne”. Apie tai plačiau pasakoja stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala” kineziterepeutė Renata Sauselytė.
„Tenisininko alkūne” vadinamas lateralinis epikondilitas arba dar kitaip – dilbio tiesiamųjų raumenų sausgyslės uždegimas. Šis pavadinimas tikrai neatsitiktinis, nes tai venas dažniausių tenisininkų mėgėjų bei profesionalų negalavimų. Tačiau tokio tipo uždegimas pasireiškia ne tik tenisininkams. Tikrai neretai „tenisininko alkūnės” simptomais skundžiasi žmonės po intensyvesnių buities darbų: ilgiau pasidarbavę atsuktuvu, plaktuku, ilgai valę langus, dažę sienas, pjaustę peiliu, siuvę. Kas gi kaltas? Monotoniškai kartojamas riešo tiesimo-lenkimo judesys, pradžioje išprovokuojantis raumenų perkrovą, o vėliau – uždegimą. Tokios perkrovos itin pavojingos netreniruotiems žmonėms, kurių raumenynas silpnas bei vyresniems, nes su amžiumi sausgyslės silpnėja ir tampa lengviau pažeidžiamos.
Uždegimą provokuoja ir mikrotraumos (tai ypač aktualu sportuojantiems), kai po dienos intensyvaus darbo nespėję atsigauti raumenys kitą dieną vėl priversti kartoti žalingus judesius. Būtina nepamiršti, kad kiekvienas fizinis krūvis raumenims – tai mikrotraumos. Tarp krūvių turi būti 24-48 valandos poilsio. Poilsio trūkumas skatina sausgyslės degeneraciją, o negydomas uždegimas gali pereiti iš ūmaus į chronišką.
Kaip atskirti ūmų uždegimą nuo chroniško? Ūmus uždegimas pasireiškia ryškia simptomatika, aštrus skausmas juntamas dilbio judesio metu, atliekant sukamuosius bei tiesiamuosius judesius per alkūnės sąnarį. Chroniško uždegimo metu skauda nuolat, gali būti jaučiamas rankos raumenų silpnumas, sumažėjusi judesių amplitudė, gali trūkti jėgos atlikti net rutininius judesius, pavyzdžiui, paimti puodelį. Maudimas ir skausmas gali būti jaučiamas ir alkūnėje, ir žasto srityje, ir rieše.
Uždegimo priešas – protingai parinktos profilaktinės priemonės. Jei judesių monotonijos negalima išvengti (dėl profesijos ar sporto šakos ypatumų) – būtina daryti pertraukas ir neperkrauti raumenų. Geriausia profilaktinė priemonė – sistemingas ir reguliarus abiejų rankų raumenų stiprinimas. Tam idealiai tinka specialūs tempimo bei izometriniai raumenų stiprinimo pratimai.
O ką daryti jau užgyvenusiems „tenisininko alkūnę”? Rekomenduočiau nenumoti į tai ranka, tikintis, kad skausmas atsitrauks savaime. Geriausia būtų kreiptis į specialistus. Bet kokiu atveju, pradžioje skaudančiai alkūnei būtina ramybė (dvi-trys savaitės) ir priešuždegiminiai vaistai. Ramybė reiškia – jokio judesio, jokio darbo ir sporto, o nesilaikant rekomendacijų gijimo laikotarpis gali išsitęsti. Vėliau būtinas kompleksinis gydymas: fizioterapija, masažas, tempimas, raumenų stiprinimas.
Alkūnės skausmų kamuojamus klientus „Sveikatos saloje” apžiūrime, apčiuopiame skaudančią vietą ir pradedame nuo ramių procedūrų: elektrostimuliacijos, šildymo, tepalų. Vėliau sudarome individualų dilbio raumenų ar viso raumenyno stiprinimo programą, jei reikia, skiriame ir masažą. Taip pat labai praverčia ir specialūs dilbio įtvarai – jie padeda stabilizuoja dilbį bei mažinti uždegiminį procesą. Kai kurie tenisininkai profilaktinius įtvarus naudoja ir žaidimo metu. Toks įtvaras fiksuoja, mobilizuoja, bet neapriboja judesio, nes yra lankstus.