Remiantis endobiogenikos filosofija į savo kūną reikėtų žvelgti kaip į vieną visumą, tiksliau – iki smulkmenų sustyguotą organizmą, gydyti priežastis, ne pasekmes, o tų priežasčių ieškoti kur kas giliau ir plačiau. Kalbant apie kalcio deficio bei kaulų tankio regresijos priežastis taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vieną sudėtingiausių bei įdomiausių organizmo sistemų – endokrininę ir jos valdomą hormonų pasaulį.
Kalcio apykaita kauluose
Mūsų organizme didžiausios kalcio sankaupos yra kauluose. Jis mums reikalingas adaptuojantis prie streso, raumenų susitraukimui, nervinio impulso plitimui, širdies skersaruožiams raumenims, kraujo krešumui ir daugeliui kitų procesų. Vos prireikus, organizmas kalcio labai greitai gali „pasiskolinti“ iš kaulų, o vėliau grąžinti atgal. Tačiau ši apykaita turi būti darni, jei su ja viskas gerai – kalcio netrūksta ir papildomai vartoti papildų nereikia, o papildyti atsiradusį kalcio poreikį (vykstant kaulo remodeliacijai) organizmui pakanka sveikos bei subalansuotos mitybos.
Tačiau kartais kalcio apykaita išsiderina, o viena iš priežasčių – hormonų tarpusavio santykių pokyčiai. Tokiu atveju kalcis paimamas iš kaulų, bet nebegrąžinamas atgal. Jis gali būti išvedamas iš organizmo per inkstus, žarnyną, kaupiamas kraujagyslėse, tulžies pūslėje, inkstuose (tokiu atveju susidaro akmenys). Kraujagyslės pasidaro standžios, nelanksčios, dėl to gali kilt spaudimas.
„Gerieji“ ir „blogieji“ hormonai
Kalbant apie kalcį ir jo atsargas reguliuojančius hormonus, juos galėtume suskirstyti į dvi priešingai veikiančias grupes: „ištraukiančius“ kalcį iš kaulų ir „grąžinančius“. „Ištraukiantys” kalcį hormonai aktyvuoja osteoklastus, skatinančius kaulinio audinio irimą, o „grąžinantys” – osteoblastus, skatinančius kaulinio audinio susidarymą. Siekiant pasižiūrėti, kurie faktoriai (hormonai) vyrauja organizme, atliekamas endobiogeninis tyrimas.
Pasižiūrėkime, kokie konkrečiai hormonai priklauso vienai ar kitai grupei. Kalcio apykaitai labai svarbūs skydliaukės hormonai: tiroksinas (T4) „traukia“ kalcį iš kaulų, o trijodtironinas (T3) „grąžina“. Kortizolis taip pat priklauso „blogiukų“ grupei, jis neleidžia kalcio pasisavinti iš virškinamojo trakto bei aktyvuoja osteoklastus. Tad atkreipkite dėmesį – didelis streso kiekis kenkia kaulams.
Estrogenai ir androgenai svarbūs kaulams ne tik dėl kalcio apykaitos. Kaulas yra baltyminis darinys, o šie lytiniai hormonai atsakingi už tinkamą baltymų panaudojimą ir baltyminių audinių statybą. Augimo hormonas taip pat labai svarbus, nes reikalingas apskritai visų audinių atsistatymui, o tai reiškia ir kaulams, ir kremzlėms. Mažiau girdėta pora: parathormonas „traukia” kalcį iš kaulų, o kalcitoninas „grąžina”.
Dar vienas svarbus aspektas – vertinant endobiogeninį tyrimą, didžiausias dėmesys skiriamas ne konkrečių hormonų kiekiui, o jų santykiui.
Ar turime galios įtakoti savo kaulų būklę?
Štai keletas svarbių, optimizmo suteikiančių, faktų:
- Su amžiumi kaulų tankis šiek tiek mažėja, bet nebūtinai visi pasiekia osteopenijos lygį (jei kaulų apykaita vyksta sklandžiai);
- Sumažėjus kaulų tankiui, jis gali vėl padidėti.
Tad tikrai galime įtakoti savo kaulų būklę ir net ją pagerinti, tik svarbu nusiteikti ilgam procesui. O dabar pažiūrėkime, kokie gi veiksniai gali padėti pristabdyti kaulų tankio mažėjimą ar net jį padidinti.
Gyd. Yuliya Asovskaja // ©Dovilės Jakštaitės nuotr.
Vienas svarbiausių veiksnių – fizinis krūvis. Kaulai jį mėgsta, ypač ašinę apkrovą, kai kaulas veikiamas vertikaliai. Pavyzdžiui, šlaunikaulį stiprina vaikščiojimas ir pritūpimai. Nesvarbu, kokio amžiaus esame, mes privalome įjungti ir įdarbinti raumenis, nes tik per juos vyksta kaulo mityba.
Labai svarbus vitaminas D, jis „grąžina” kalcį į kaulus, o magnis stabilizuoja kalcio apykaitą. Gana dažnai kalcis būna ne „išplaunamas“ iš kaulų, o tiesiog negrąžinamas atgal sutrikus apykaitai. Pagerinus apykaitą magnio dėka, pagerėja ir kalcio kiekis net nevartojant jo papildomai. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir pilnavertės bei subalansuotos mitybos – ji visa ko pagrindas.
Hormonus paveikti sunkiau, tačiau norint įtakoti kaulų būklę, reikėtų išmokti tvarkytis su stresu, nes, kaip minėjau aukščiau – kortizolis yra statybinių procesų slopintojas ir ardytojas, trukdantis pasisavinti tą kalcį, kurį gauname su maistu ar papildais. Sumažinti kortizolio kiekį padeda poilsis, tinkamas miego ritmas. Na, o atsipalaiduoti ir valdyti stresą gali padėti ir tam tikrų augalų terapija, pavyzdžiui, levandos (arbatos ar aromaterapijos forma), pasifloros (arbatos arba papildai), melisos (arabtos, papildai), gudobelės (arbatos, papildai).
Augalai turi ir tiesioginį poveikį kaulų stiprinimui, pavyzdžiui, asiūklis skatina augimo hormoną, aktualios yra ir gervuogių bei beržų pumpurų aktyviosios medžiagos. Tačiau prieš vartojant augalinius preparatus reikėtų pasikonsultuoti, įsitikinti, ar neturite kuriam nors iš jų alergijos, taip pat pasitarti, kokia forma (arbata, tinktūra, ekstraktai) tinkamiausia ir nepamiršti, kad šios priemonės veikia, bet poveikiui pajusti reikės ilgo laiko.
Laiku atlikti tyrimai – svarbus prevencinis žingsnis, padedantis apčiuopti problemą ankstyvoje stadijoje. O tokių prevencinių tyrimų reikėtų nepamiršti turintiems problemų su skydliauke bei moterims premenopauziniu laikotarpiu (apie 38-40 m.). Visoms moterims po menopauzės, kaulų tankio tyrimas jau ne rekomenduotinas, o tiesiog būtinas. Šis laikotarpis moterims itin jautrus, nes mažėja estrogeno, atsakingo už kaulų ir baltyminių struktūrų statybą, lėtėjant hormonų aktyvumui, lėtėja ir baltymų apykaita, o taip pat nukenčia ir kaulai. O jei gyvenimo palydovu yra tpęs stresas – procesas dar labiau sulėtėja, nes kortizolis neleidžia veikti ir tiems sumažėjusiems lytiniams hormonams.
Apibendrindama norėčiau dar kartą išvardinti, mano galva, svarbiausių poveikio priemonių kaulų būklės gerinimui penketuką:
- sportas,
- pilnavertė mityba,
- magnio papildai,
- vitaminas D ir kalcis (tik jei tikrai reikia),
- laiku atliktas kaulų tankio tyrimas.