Pradėkime nuo bandymo apibrėžti, kas gi yra ta mankšta ir kuo ji skiriasi nuo fizinio darbo. Mankšta – tai individualiai parinkti pratimai, dažnai turintys tam tikrą tikslą, pavyzdžiui, pagerinti lankstumą ar širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, harmonizuoti raumenyną. Fizinis darbas, priklausomai nuo jo pobūdžio, susideda iš tam tikrų monotoniškų ilgą laiką kartojamų judesių, o tokie judesiai, jei dar atliekami nesilaikant ergonomikos rekomendacijų, dažniau pridaro žalos, nei atneša naudos. Kodėl?
Ilgą laiką atliekant vienodus judesius mūsų kūne ima vyrauti tik tam tikros raumenų grupės. Jos pastoviai dirba ir vargsta. Kurį laiką žmogus nejaučia jokių tokio darbo padarinių, tačiau raumenų asimetrijos didėja, keičiasi kūno biomechanika ir po keleto metų dažną aplanko skausmai, o jie gali būti nurašomi net profesinei ligai.
Pavyzdžiui, pasižiūrėkime, kas vyksta su apdailos darbus (dažymas, tinkavimas, glaistymas) dirbančiojo kūnu: rankos dažnai yra keliamos virš galvos, nesant balanso juosmeninėje dalyje slankstelis pajuda, įvykęs poslinkis dirgina nervines šakneles, ima deformuotis tarpslantelinis skaidulinis žiedas, o jo pasekmė – išvarža. Simptomai – ne tik skausmas juosmeninėje dalyje, bet ir kojų tirpimas. Taip pat žmogus gali jausti įtampą ir pečių juostoje bei rankų tirpimą. Neretai pasikeičia visa stuburo biomechanika, jis greičiau dėvisi bei sensta ir jei žmogus nedaro balansuojančos mankštos ar nesiima kitų kineziterapinių profilaktinių priemonių, po kiek laiko tiesiog yra priverstas kreiptis į gydytojus, nes nebegali dirbti.
Svarbu suprasti, kad dirbantiems fizinį darbą, kūną reikia subalansuoti ir atstatyti, kad jis atlaikytų kasdieninius sunkius krūvius ir monotoniškus judesius bei išvengtų pokyčių ateityje. Na, o mankšta būtina kūno raumenų subalansavimui: nuolat dirbantys persitempę raumenys atpalaiduojami, o nusilpę – aktyvuojami. Taip neleidžiama vystytis asimetrijai, o su ja kartu ir skausmui.
Tačiau dažniausiai iš tokių žmonių girdžiu: „ Aš per dieną tiek prisisportuoju, kam man tas sportas, kam man ta mankšta. Aš pavargstu, noriu tiesiog pasėdėti.” Suprantu savo klientų norą pailsėti, tačiau visų pirma pasiūlau pamąstyti apie lėtinio nuovargio kaltininkus ir peržvelgti savo dienotvarkę. Galbūt fizinių jėgų trūkumą provokuoja visai ne darbas, o netinkamas dienos režimas ir nepilnavertė mityba? Gal žmogus keliasi skirtingu metu, gal neišsimiega? Mūsų organizmams patinka pastovi dienotvarkė, miego režimas ir subalansuota mityba. Ypač dirbant fizinį darbą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar su maistu gauname pakankamai medžiagų, padedančių organizmui atsistatyti, atgauti jėgas. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, reikėtų pasikonsultuoti su mitybos specialistu.
Kaip supratote, net ir dirbantiems fizinį darbą, visada rekomenduoju savo dienotvarkėje atrasti laiko dar ir mankštai. Iš karto galiu nuraminti, mankšta tikrai neturi būti labai sunki ir dar labiau alinanti. Mano tikslas – daugiau energijos po mankštos ir jokio skausmo. Į kiekvieną atvejį „Sveikatos saloje“ žvelgiame individualiai, tad ir mankštą sudarome atsižvelgdami ne tik į kliento darbo pobūdį, bet ir į raumenyno būklę, laikyseną, fizinį pasirengimą ir aktyvumą, laisvalaikio pomėgius.
Nenumokite ranka į profilaktinę mankštą, padedančią užbėgti už akių besiformuojančioms problemoms. Jos prasideda nuo disbalanso, kurį sukuriame neadekvačiu fiziniu darbu, neduodami kūnui atistatyti, pavyzdžiui, nedarydami jums paskirtos individualios mankštos. Apsilankykite pas kineziterapeutą dabar, kai dar nieko neskauda. Specialistas, žinodamas jūsų darbo specifiką ir matydamas dabartinę kūno būklę gali nuspėti, kokie profesiniai negalavimai gali laikti ateityje ir parinkti atitinkamas profilaktines priemones.