Nugaros skausmas po klubo ar kelio sąnario operacijos?

Nugaros skausmai dažniausiai siejami su lokaliomis priežastimis – disko išvaržomis, traumomis ar kitais tiesioginiais pažeidimais. Visgi dažnai pamirštame, kad nugaros skausmai gali būti ne priežastis, o pasekmė ilgalaikių pokyčių kitose kūno vietose. Mūsų kūnas yra vientisa sistema – kaip medis: kojos yra tarsi šaknys, kurios laiko kamieną – stuburą. Jei šaknys silpnos ar pasislinkusios – medis linksta. Panašiai ir žmogaus kūne: klubo ar kelio problemos, kojų ilgių skirtumai ar dubens pakrypimai gali turėti didelę įtaką stuburo padėčiai. Todėl siekiant suprasti nugaros skausmų kilmę, būtina pažvelgti plačiau – nuo kojų iki galvos. 

Moderni medicina 

Progresuojant medicinai, vis dažniau endoprotezavimo operacijos taikomos ir jaunesniems žmonėms, turintiems klubų ar kelių sąnarių problemų. Tai tapo įmanoma dėl mažėjančio komplikacijų dažnio ir gerėjančių operacijų sėkmės rodiklių. Ši procedūra nebėra tokia rizikinga kaip anksčiau, o pacientai dažnai išrašomi iš ligoninės vos po kelių dienų, jau vaikščiodami savo kojomis. Tokios operacijos atliekamos dėl stiprių artrozės pažeidimų, degeneracinių pakitimų ar lūžių.  

Visgi, kai kuriais atvejais net po sėkmingos operacijos pacientai vis tiek jaučia nugaros skausmus, kurie buvo įvardinti prie pažeisto sąnario problemų. Dažnai tie skausmai prasideda dar prieš operaciją, kai sąnariai jau ilgą laiką yra pažeisti. Skausmas interpretuojamas kaip sąnario problema, tačiau po operacijos jis neišnyksta, nes kūnas jau būna prisitaikęs judėti apsaugant skaudamą vietą. Tokie kompensaciniai mechanizmai išlieka net ir atstačius anatominę struktūrą. 

Kojų ilgių skirtumai ir dubens padėtis 

Kai kurie pacientai teigia, kad viena koja yra ilgesnė ar trumpesnė. Tačiau tai nebūtinai yra anatominis skirtumas. Dažnai tai atsiranda dėl dubens pakrypimo, stuburo kompensacijų ar šlubavimo, kilusio dėl skausmo ar apsauginio judėjimo modelio. 

Pavyzdžiui, esant stipriai kelio artrozei, žmogus pradeda saugoti skaudamą sąnarį – vengia jį apkrauti, riboja judesius. Dėl to pasikeičia eisena, atsiranda šlubavimas. Kad kompensuotų sumažėjusią judėjimo amplitudę, dubuo pakrypsta, dažniausiai pakildamas aukščiau toje pusėje, kur judėjimas ribotas. Tada atrodo, kad ta koja trumpesnė. Šis pakrypimas paveikia juosmeninę stuburo dalį, kryžkaulinį klubakaulio sąnarį, kuris tampa nestabilus. Laikui bėgant tai gali sukelti skausmus ar net uždegiminius pakitimus stubure. 

Kompensacijų grandinė 

Svarbu suprasti, kad šis procesas veikia kaip grandinė. Pradinė problema (skausmas ar sąnario pažeidimas) sukelia šlubavimą, kuris kečia dubens padėtį, o tuomet – viso kūno laikyseną ir judėjimo modelį.  

Dėl to po endoprotezavimo itin svarbu laikytis reabilitacijos plano, atsisakyti seno įpročio „saugoti“ sąnarį ir grąžinti taisyklingą laikyseną bei judėjimą. Priešingu atveju, neteisingi judesiai tampa nuolatiniai ir su jais – ilgalaikiai pakitimai kūno biomechanikoje. 

Rekomendacijos po kelio sąnario endoprotezavimo: 

• Po operacijos žmogus dažniausiai išrašomas per 2–3 dienas. Per šį laiką pacientas turi sugebėti:  

• • sulenkti kelį bent iki 90 laipsnių;  

• • vaikščioti su pagalbinėmis priemonėmis (ramentais arba vaikštyne);  

• • su nedidele pagalba užlipti ir nulipti kelis laiptelius.
     

• Vaikščiojama su dvejais ramentais apie 6–8 savaites. Vėliau, priklausomai nuo individualios situacijos, pacientas pereina prie vieno ramento arba pradeda vaikščioti be jų.

• Paprastai po operacijos nereikalingas ilgalaikis imobilizacijos laikotarpis. Priešingai – pacientai skatinami kuo anksčiau judėti, kad būtų išvengta komplikacijų (trombozių, raumenų silpnėjimo) ir pagreitėtų gijimas. Tačiau kiekvienas atvejis individualus – svarbu klausyti gydytojo ir kineziterapeuto rekomendacijų.

• Pirmosiomis savaitėmis po operacijos reikia vengti sukamųjų judesių per kelio sąnarį. Jei reikia pasisukti, tai daroma mažais žingsneliais, su visu kūnu. Sukamųjų judesių reikėtų vengti bent pirmas 6–8 savaites, kol stiprėja audiniai aplink protezą ir stabilizuojasi sąnarys.

• Ilgainiui rekomenduojama vengti didelių apkrovų veiklų, tokių kaip bėgimas ar šokinėjimas, nes tai gali trumpinti endoprotezo tarnavimo laiką.

• Klūpėti galima tik tada, kai:  

• • nėra skausmo;  

• • endoprotezas yra gerai prigijęs;  

• • klūpėjimas nesukelia diskomforto.

Kaip žinoti, ar endoprotezas jau prigijęs?  Jei praėjus 8–12 savaičių po operacijos jaučiamas stabilumas, nėra skausmo, tinimo ar uždegimo požymių, tikėtina, kad protezas prigijęs. Vis dėlto, bet koks skausmas klūpint yra ženklas, kad reikia atsargumo – tokio judesio geriau vengti. 

Klūpėjimas turėtų būti trumpalaikis, o keliai – apsaugoti paminkštinimu (pvz., minkštu kilimėliu, specialia pagalvėle). 

Rekomendacijos po klubo sąnario endoprotezavimo: 

Esant užpakaliniam pjūviui: 

• Klubo sąnario išnirimą dažniausiai provokuoja lenkimas, pritraukimas ar vidinė rotacija. Šių judesių reikėtų vengti bent pirmas 6–8 savaites. Kasdieniame gyvenime tai gali būti: užsimaunant kojines, rišant batus, pasilenkiant link grindų, sėdant ant žemos kėdės ar minkštos sofos.

• Vengti lenkti klubą daugiau nei 90° (kai kelis pakyla aukščiau nei klubas). Reikėtų vengti žemų kėdžių, minkštų krėslų, gilių sofų, bandymo lipti ant aukštos pakylos.

• Nekryžiuoti kojų (nei sėdint, nei gulint).

• Nesiversti ir negulėti ant sveikos kojos šono 6 savaites – tai gali sukelti pavojingą klubų padėtį.

• Nesisukti tik iš viršutinės kūno dalies stovint – geriau pasisukti visu kūnu, perkeliant pėdas (pvz., virtuvėje atsisukant į lentyną).

• Miegoti ant nugaros pirmas 6 savaites. Po keliais galima padėti pagalvę, kad sumažėtų įtampa juosmens srityje, gerėtų atrama ir būtų patogiau gulėti. Pagalvė padeda išlaikyti natūralią stuburo padėtį, sumažina nugaros skausmų riziką.

• Vengti maudymosi vonioje 8–12 savaičių dėl labai žemos sėdėsenos (didėja klubo išnirimo rizika).
   

Esant priekiniam pjūviui: 

• Išnirimą dažniausiai provokuoja tiesimas ir išorinė rotacija. Vengti per didelio žingsnio atgal (einant atbulai), nes tai sukelia pavojingą klubui padėtį

• Vengti išorinės rotacijos (pvz., sėdint ar gulint neatžergti kojų į išorę)

• Nekryžiuoti kojų

• Miegoti galima ant operuotos kojos šono, padėjus pagalvę tarp kelių – tai stabilizuoja klubus ir neleidžia nevalingai kryžiuoti kojų ar sukti dubens. Pagalvė tarp kelių padeda išlaikyti klubų simetriją ir apsaugo nuo nepageidaujamų padėčių. 

Esant šoniniam pjūviui: 

• Išnirimą dažniausiai provokuoja atitraukimas (kai koja keliama į šoną) ir išorinė rotacija.

• Vengti miegoti ant operuotos kojos šono 6–8 savaites. Kai tai tampa įmanoma – tarp kojų dėti pagalvę, kad išlaikyti tinkamą dubens ašį. Tai neleidžia dubeniui krypti, išlaiko stuburo ir klubų stabilumą.

• Nekryžiuoti kojų.

• Vengti išorinės rotacijos (pvz., sukantis lovoje ar norint žiūrėti per petį sėdint).

• Vengti aktyvaus kojos atitraukimo 6–8 savaites. Kasdieniame gyvenime tai gali būti, pvz., stengimasis pasiekti daiktą atitraukus koją per šoną – tokį judesį geriau atlikti su visu kūnu, lenkiantis arba pasukant pėdas. 

*Rekomendacijos yra bendros, bet kuriuo atveju visada geriausia vadovautis operavusio gydytojo nurodymais

Kada verta pagalvoti apie operaciją? 

Operacija dažniausiai yra rekomenduojama, kai: 

• sąnario skausmas nevaldomas ir neleidžia atlikti kasdieninių veiklų.

• visos kitos konservatyvios gydymo priemonės nepadeda (kineziterapija, fizioterapinės priemonės ir t.t.

• yra rimtų sąnario pažeidimų (artrozė, artritas, lūžiai, žymios deformacijos).

• dėl sąnario problemų atsiranda ir kitų sveikatos problemų (nugaros skausmai, šlubavimas, pernelyg didelis kompensavimasis).  

Visais atvejais prieš tai reikia pasikonsultuoti su chirurgu ortopedu. 

Ar vertą kažką daryti prieš operaciją ar esant klubo skausmams?  

Taip, tikrai verta. Priešoperacinis reabilitacijos periodas irgi yra svarbus. Jo metu galima paruošti raumenis greitesniam ir sklandesniam atsistatymui po operacijos. Taip pat dažnais atvejais galima primalšinti skausmus, ar net sutvarkyti tam tikras sąnarių problemas kineziterapijos bei fizioterapinių priemonių pagalba. Reikia nepamiršti, kad chirurginė intervencija turi būti jau paskutinis pasirinkimas.

Pasikeičiau kelio/klubo sąnarį – ko man tikėtis? 

Gyvenimas tikrai nesugrius. Judėjimas bus įmanomas, išskyrus kai kurias sporto šakas.  

Protezas standartiškai tarnauja apie 15-20 metų, priklausomai nuo kūno svorio, amžiaus ir fizinio aktyvumo. Pradžioje yra normalu, kad protezas kelia diskomfortą, bet po keleto mėnesių sąnarys dažniausiai jaučiasi kaip savas. Retesniais atvejais, ypatingai po kelio endoprotezavimo, gali jaustis „girgždėjimas“ lenkiant bei tiesiant koją. Jei tai nėra skausminga, tai nekelia jokio pavojaus.  

Paūmėjus nugaros skausmams nereikia iš karto kaltinti pačio endoprotezo ar chirurgo. Ši problema jau greičiausiai yra užsilikusi iš ankščiau dėl noro apsaugoti savo sąnarį ir geriausia tęsti gydymą pas kineziterapeutą. 

Parestezijos (jutimo sutrikimai) operuotų vietų randuose. Ką daryti? 

Rekomenduojame pasitarti su operavusiu gydytoju, kad jis pakomentuotų esamą situaciją. 

Bendros rekomendacijos: 

1. Silikoniniai geliai arba pleistrai. Silikonas mažina randų susidarymą ir randų audinio stangrumą. Tai, savo ruožtu, gali sumažinti nervų spaudimą, jei randas yra ties nervų šaltiniu. Taip pat, silikonas stabilizuoja odos drėgnumą, kas gali pagerinti nervų funkciją ir padėti jų gijimui.
2. Vitaminas E ir alavijo geliai. Vitaminas E turi antioksidacinių savybių, kurios padeda audiniams atsinaujinti ir mažina uždegimą. Alavijas ramina odą ir mažina uždegimus. Abu šie produktai gali padėti sumažinti audinių įtampą ir uždegimą aplink nervus.
3. Masažas su aliejais arba kolageno stimuliatoriais. Masažai su specialiais kremais, kurie padidina kraujotaką, gali padėti sumažinti nervų spaudimą ir skatinti gijimą. Taip pat skatina audinių elastingumą ir mažina sukibimus, kurie gali sukelti nervų suspaudimą.
4. Elektrostimuliacija. TENS stimuliuoja nervus ir raumenis, padeda atstatyti nervų funkcijas ir sumažina parestezijos pojūčius, tokius kaip dilgčiojimas, tirpimas ar skausmas.
5. Lazerinė terapija. Lazerinė terapija gali padėti atkurti nervų funkcijas ir sumažinti paresteziją, nes ji skatina audinių atsinaujinimą ir pagerina kraujotaką.
6. Papildai. Papildų, kurie palaiko nervų sveikatą (pvz., B grupės vitaminai, omega-3 riebalų rūgštys) vartojimas gali padėti nervams atsistatyti ir sumažinti parestezijos simptomus.

Mūsų kūnas – vientisa sistema, kur viskas tarpusavyje susiję. Jei nesirūpinsime savo šaknimis (kojomis), tai kentės ir kamienas (stuburas). Todėl priėmus sprendimą dėl sąnario endoprotezavimo, svarbu pasiruošti – sustiprinti raumenyną prieš operaciją. Po jos – laikytis rekomendacijų, judėti atsakingai, palaipsniui grįžtant į aktyvų gyvenimą. 

Tinkamai prižiūrimi net ir endoprotezuoti sąnariai leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą – svarbiausia žinoti, ką ir kada daryti. 

Svarbu reguliariai atlikti saugius pratimus prižiūrint „Sveikatos salos“ kineziterapeutams arba savarankiškai, naudojantis SALA programėle.

Straipsnį parengė kineziterapeutas Julius Ignatavičius