Kūdikis namuose – visatos centras, o jo poreikiai – svarbiausi. Tokia nuostata besivadovaujančios rūpestingos mamos vaikelio priežiūros imasi su begaliniu atsidavimu ir neretai pamiršta save, ignoruoja kūno siunčiamus signalus, raginančius ne tik pailsėti, bet ir atidžiau elgtis su nugara. Būtent nugaros skausmas yra dažnas moterų, auginančių vaikučius, svečias. Stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala” kineziterapeutė Dovilė Juškienė tuo nesistebi ir primena: „Nėštumo ir gimdymo išvargintas mamos kūnas yra itin pažeidžiamas, o kasdienėje vaiko priežiūros rutinoje kartojant netaisyklingus judesius, skausmingų pasekmių ilgai laukti netenka.” Ji mano, kad visoms mamoms ir tėčiams būtina susipažinti su svarbiausiais vaiko priežiūros ergonomikos principais ir jų laikytis. Kadangi šiuo metu Dovilė augina sūnų, jos rekomendacijos ne tik teorinės, bet ir patikrintos praktikoje.
Neignoruokite kūno pokyčių
Pirmiausia kyla klausimas – kodėl vaikelio susilaukusios moters nugara tokia jautri. Tiesą sakant, jautri ir pažeidžiama ne tik nugara, visas kūnas ką tik išgyveno daugybę pokyčių. Gimus vaikeliui organizme vyksta audringas hormonų persitvarkymo procesas, veikiantis ir psichiką, ir kūną. Pastarasis atlaikęs devynių mėnesių iššūkį ir gimdymą neišvengia gana akivaizdžių pokyčių: pilvo raumenų diastazės (išsiskyrimo), išsiplėtusių venų, dėl spaudimo susilpnėjusių dubens dugno raumenų, dėl pakitusio svorio centro persitempusių nugaros raumenų, pakitusios laikysenos. Nėštumo metu padidėja relaksino kiekis kraujyje, o jis atpalaiduoja raiščius, atlaisvina sąnarius, minkština jungiamąjį audinį ir toks paslankumas išlieka dar kurį laiką po gimdymo. Kūnui atsistatyti gali prireikti net 6 mėnesių. Tačiau kūdikis nelaukia, jį reikia maitinti, nešioti, maudyti – mamoms nėra kada galvoti apie save, tad neretai jau pirmaisiais mėnesiais ne viena ima skųstis nugaros skausmais. Priežastis labai paprasta – pirmus mėnesius pilvo presas dar negali pilnai atlikti savo funkcijos ir didelis krūvis tenka nugarai, kurios raumenys dar neatsigavę po įtampos nėštumo metu, tad rekomenduoju maitinant, maudant ir nešiojant vaikutį rinktis nugarą tausojančias padėtis.
Žindymas
Augant vaikeliui žindymo padėtys tikrai keisis, tačiau pačioje pradžioje, kol mamos kūnas dar neatsigavęs, geriausia kūdikį žindyti gulint ant šono. Galva turėtų būti ant pagalvės, kaklas ir pečių juosta atpalaiduoti. Gulint ant šono nerekomenduojama pasikelti ant alkūnės ir delnu remtis į galvą, nes įsitemps kaklas ir pečių juosta, ilgiau maitinant gali atsirasti galvos, kaklo skausmas ar net rankos tirpimas.
Vaikui paaugus žindyti jį galima sėdint, tokiu atveju išlaikyti patogią ir nugarai saugią padėtį padės specialios maitinimo ir įprastos pagalvės arba susuktas pledas. Svarbu pilnai atremti apatinę juosmeninę nugaros dalį ir pečius, nesėdėti susikūprinus, palinkus į vieną ar kitą pusę.
Maudymas
Kol kūdikis mažas, maudyti jį rekomenduočiau ant stalo padėtoje vonelėje. Ji turėtų būti tokiame aukštyje, kad tėvams nereikėtų pasilenkti. Ant vonios kraštų pakabinamos vonelės nėra patogios, nes norint nuprausti kūdikį, neišvengiamai teks būti pasilenkus.
Vaikui paagus vonelę geriau statyti ant grindų, tada tėvams rekomenduočiau atsiklaupti (po keliais galima pasidėti paminkštinimą) ir vaiką prausti išlaikant nugarą tiesią. Net jei maudote vaiką didelėje vonioje, nesilenkite prie jo, o atsiklaupkite, atsiremkite krūtine į vonios kraštą ir prauskite. Pasilenkimas per juosmenį tiesiomis kojomis – tikras peilis nugarai, nusilpę ar įsitempę raumenys tokio krūvio neatlaikys.
Kėlimas iš lovytės
Kol vaikelis dar mažas ir nesivarto bei aktyviau nejuda, lovelės dugną rekomenduočiau pakelti kuo aukščiau, o jos rėmą nuleisti žemiau. Bus patogiau kūdikį iš lovelės iškelti nesilankstant. Mamos ir tėčio nugarą tausojantis kėlimas turėtų vykti taip: pritupiame, atremiame kelius į lovelės kraštą, pasilenkiame tiesia nugara, lengvai įtempiame pilvo presą ir sėdmenis, paimame vaikelį, priglaudžiame arčiau savęs ir pakylame. Jei laikysena ar amplitudės stygius trukdo pasilenkti tiesia nugara – kojas laikykite plačiau. Vaiko pakėlimas iš lovytės turėtų priminti techniškai taisyklingą pritūpimą.
Kai vaikas didesnis ir pats atsistoja, lankstytis nebereikia – tada tik įtupiat ir pakeliat.
Nešiojimas
Kūdikį dažniausiai nešiojame gulintį ant rankų, svarbu jį laikyti priglaustą prie savęs, nesikūprinti ir nepamiršti keisti puses, t.y., jei dešine prilaikote vaikelio galvą, o kaire – kojas, po kiek laiko pakeiskite puses, taip neleisite formuotis asimetrijai.
Paaugusius vaikus nešioti darosi vis sunkiau ir sunkiau, o vienintelė taisyklė, kurios reikėtų laikytis nešant nelengvą vaiką – simetriškumas. Geriausia nešti iš priekio, kai vaikas apsikabina ir rankomis, ir kojomis, o jūs jį glaudžiate abiem rankomis prie krūtinės. Nepamirškite įtempti pilvo preso, neatsiloškite, nepertempkite nugaros. Abiem rankom apkabintą ir priglaustą reikėtų nešti ir automobilinę kėdutę su kūdikiu. Kai tik kėdutė su vaikeliu darosi per sunki, fiksuokite ją ant ratukų ir ne neškite, o vežkite. Taip pat didesnį vaiką galima nešti ant nugaros lyg kuprinę.
Įvairios nešioklės, juostos taip pat gelbsti, bet jos skirtos tik kūdikiams ir tik trumpam, nes net 5 kg svorio mažylis po valandos jau gali išprovokuoti nugaros skausmą. Nešioklėjenereikėtų nešioti jau vaikštančių vaikų, nes jų stuburo linkiai yra besiformuojantys, o padėtis nešioklėje jų stuburiukus vėl verčia riestis į C raidės formą. Svarbu labai gerai nešioklę užsidėti ir susireguliuoti – ji neturėtų spausti pečių, kaboti ir sverti į priekį taip verčiant lenktis per juosmenį.
Nerekomenduoju vaikučių nešioti ant sprando. Mūsų kaklo slanksteliai nesutverti tokiems krūviams, jie silpniausi visame stubure. O jei dar pečiai įsitempę ir dėl netaisyklingos laikysenos sukritę į priekį, pečių zona patirs milžinišką krūvį.
Labai kenkiantis mamos ir tėčio stuburui yra ir vaiko nešiojimas ar laikymas pasisodinus ant vieno klubo. Tai asimetriją aštrinantis judesys. Ilgainiui tokia padėtis gali išprovokuoti neurologinius sutrikimus, tirpimus, dilgčiojimus, aštrų plintantį skausmą į sėdmenis, koją, net pėdą. Kai vaikas sėdi ant klubo jums stovint ar judant, silpnos raumenų grandys neapsaugo stuburo ar sąnarių nuo krūvio. Visas krūvis tenka raiščiams, iškreipiama dubens ašis, o visą svorį laiko viena koja. Ilgainiui toks nešiojimo būdas pakenkia laikysenai ir padidina asimetriją, pakitimai būna tokie akivaizdūs, kad konsultacijos metu galima pasakyti, ant kurios klubų pusės vaikas buvo daugiau nešiojamas.
Vedžiojimas
Kai vaikas pradeda rodyti norą savarankiškai žingsniuoti, mes noriai juos imame už rankų ir palinkę vedžiojame. Nesilenkite, saugokite savo nugaras. Atsistoję už vaikelio nugaros duokite jam rankas, pritūpkite taip, kad vaiko rankytės būtų jo pečių aukštyje (pakeltos į viršų ir įtemptos kenkia pačiam vaikeliui) – dabar galite vedžioti. Taip, tokioje pritūpimo padėtyje nėra lengva! Vienintelė paguoda – tai puikus pratimas jūsų šlaunims.
Jei sunku vedžioti vaiką įtūpus, ropokite šalia vaiko taip suteikdami jam atramą. Žaislų taip pat nerinkite lankstydamiesi ištiestomis kojomis. Atsitūpkite, atsiklaupkite, ropokite – tai saugiausios padėtys nugarai, o ropojimas dar padeda atpalaiduoti nugaros raumenis.
Rekomendacijos, padėsiančios išvengti nugaros skausmo
Pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, pagelbėti išsiskyrusiems ir pilnai nefunkcionuojantiems pilvo preso raumenims bei įsitempusiai nugarai gali nugaros įtvaras arba korsetas. Tik nepamirškite – tai laikina pagalbinė priemonė, nesprendžianti problemos.
Jei po intensyvesnės dienos maudžia nugarą, skirkite laiko profilaktinėms padėtims, padedančioms nuimti įtampą nuo nugaros raumenų. Pabūkite keturiomis, arba pagulėkite pakeltomis ir ant atramos padėtomis kojomis, atraskite padėtį, kurioje neskauda.
Pamažu stiprinkite raumenyną. Pirmaisiais mėnesiais aktyvių sportinių veiklų reikėtų vengti arba rinktis labai atsargiai, nes po gimdymo sąnariai būna paslankūs, o raumenys suglebę, praradę tonusą, limfa užsistovėjusi. Geriausia pradėti nuo izometrinių pratimų, kurių metu raumenys įtempiami ir atpalaiduojami. Tai žemo intensyvumo, tausojanti ir nevarginanti, bet efektyvi mankšta. Jau pirmaisiais mėnesiais po gimdymo drąsiai galima įtempinėti šlaunų, sėdmenų raumenis, pilvo presą (išskyrus Cezario pjūvio atvejus), jei nėra skausmingų plyšimų ir dubens dugno raumenis.
Svarbiausia rekomendacija – nesilenkite per juosmenį stovėdami tiesiomis kojomis. Daugelio mūsų užpakalinė raumenų grupė nuo ilgo sėdėjimo yra sutrumpėjusi ir kai mes pasilenkiame tiesiomis kojomis, visa įtampa tenka juosmeniniam nugaros segmentui.