Energija trykštanti Eglė greitakalbe beria savo istoriją, o ji priverčia susimąstyti: kodėl nemylime savęs, kodėl rūpindamiesi kitais aliname save, netausojame, o į vis iškylančius nugaros skausmus numojame ranka? Jauna moteris po dviejų vaikų gimimo dovanų gavo tarpslankstelinių diskų įplyšimus ir veriantį nugaros skausmą. Dabar ji žino – nebelauktų tokio skausmingo „spyrio” ir savimi susirūpintų anksčiau. Bet gyvenimas tam ir siunčia pamokas, kad iš jų pasimokytume bei suteiktume progą pasimokyti kitiems.
Eglė su vyru augina du, penkerių ir trejų metų, vaikus. Būtent po jų gimimo ji pajuto, kaip pati sako, „gyvenimo spyrį”, raginantį pasirūpinti savimi. Jau gimus pirmajam vaikui ėmė kamuoti nugaros skausmas juosmeninėje dalyje, rankos drebulys, bet Eglė pokyčius nurašė nėštumo ir gimdymo išprovokuotam nuovargiui, tikėjosi per laiką atsigauti. „Bet palengvėjimas neatėjo. Tiesa, nėštumas man pridėjo dar ir papildomo svorio, o aš ir taip nebuvau liekna, turėjau viršsvorio, o tai visam mano kūnui, ypač sąnariams nebuvo gerai,” – situaciją prisimena Eglė. Gimus antrajam vaikui sveikata dar labiau pablogėjo, nugara tapo labai jautri, o jos raumenys tokie įsitempę, kad nemalonu buvo prie jos net liestis. Paskutinis lašas į nugaros problemų krepšelį – Eglę ištikęs skausmo priepuolis: „Matau žaislą, matau vaiką, bet negaliu nei vieno pakelti. Skausmas begalinis. Atsiguliau ir galvoju, ką reikės daryti, jei aš ne tik negalėsiu pasirūpinti savo vaikais, bet rūpintis reikės ir manimi.” Pašnekovei tai buvo ženklas – metas pakovoti už savo sveikatą.
Ore pakibo klausimas: kineziterapeutų daug, specialistų daug, o kur kreiptis? Atsitiktinė rekomedacija Eglę nukreipė į „Sveikatos salą” pas profesorių Valierių Jasiūną. Eglė pasirodymą šiame stuburo ir sveikatingumo centre prisimena taip: „Atėjau tikėdamasi išspręsti stuburo problemas (jas kėlė dviejų juosmeninės stuburo dalies tarpslankstelinių diskų įplyšimai ir spazmuoti, įsitempę raumenys), bet pradžioje teko spręsti antsvorio problemą. Galvojau išklausysiu patarimų dėl nugaros, bet jau sportuot tai tikrai neisiu, tai ne man. Tačiau manęs, sveriančios 113 kg, niekas ir neleido į sporto salę, kad sau dar labiau nepakenkčiau.”
Kartu su fizioterapijos procedūromis Eglei teko mokytis valgyti: „Teko užrašyti savo kasdienį meniu – paaiškėjo,kad organizmas gauna per mažai baltymų, o tai reiškia, kad raumenyse prasideda nykimo procesas. Negaunu baltymų, nyksta raumenys, jie nepalaiko stuburo – man skauda nugarą. Štai, kaip viskas susiję…”
Per pusmetį Eglė numetė 30 kg ir tai nebuvo didžiausias jos pasiekimas, kadaise nuo 150 kg ji buvo sumažinusi svorį iki 72 kg. Tačiau po kiek laiko svoris grįždavo. „Man buvo sudarytas toks mitybos planas, kurio laikytis pasirodė tikrai lengva. Esu išbandžiusi begalę dietų, visos jos paremtos drastiškais suvaržymais. Dabar žinau, ką turiu būtinai suvalgyti vakarienei, o pusryčiams ir pietums valgau ką noriu. Jokio streso, jokio spraudimo į rėmus,” – pokyčiais kasdienėje mityboje džiaugėsi pašnekovė.
O ar nebuvo keista, kad vietoje skaudančios nugaros stiprinimo teko imtis svorio metimo? Eglė nedvejoja: „Visai ne, man tai buvo ženklas, kad čia į mane žiūrima kompleksiškai, nesprendžiama viensiaurutė, rimtų problemų išprovokuota, pasekmė. Kūnas – visuma ir tas antsvoris buvo didžiulė apkrova mano sąnariams bei stuburo slanksteliams.Mano kraujo tyrimas parodė didžiulį homocisteino (tai vienas iš nepriklausomų aterosklerozės rizikos rodiklių) kiekį.Norma – 9, mano rodiklis – 17, o juk šis veiksnys didina infarkto arba insulto tikimybę. Tad net nebuvo abejonių, kad verta pradėti būtent nuo svorio mažinimo.”
Stiprinti raumenyną sporto salėje pašnekovė pradėjo 2018-ųjų sausio mėnesį ir tai reguliariai daro iki šiol tris kartus per savaitę. „Nors pradžioje galvojau, kad tai ne man, pradėjus gerėti savijautai, pasirodžius rezultatams motyvacija sportuoti tik didėjo. Pirmuosius metus sportavau individualiai su kineziterapeute, dabar – salėje su priežiūra pagal individualiai sudarytą programą. Sportas man padeda įsikrauti energijos visai dienai,” – prisipažįsta Eglė.
Teko susitaikyti ir su tuo, kad vien fizioterapijos ir pastangų salėje nepakaks, reikės pasistengti ir namuose, keisti tam tikrus įpročius: „Sužinojau daug naujo apie savo kūną. Dabar žinau, kaip teisingai lipti į lovą, pripratau miegoti su pagalve tarp kojų, stengiuosi nebesėdėti užmetusi koją ant kojos – atrodo smulkmenos, bet tai susideda į mano nugarą veikiančią visumą.“
Eglė taip pat pradėjo aktyviau leisti laisvalaikį ir atsakingiau rinktis veiklas: „Kartais pasvajoju išbandyti lauko tenisą, bet žinau, kad ilgiau pažaidusi galiu vėl turėti problemų su nugara. Tad renkuosi sveikesnę alternatyvą – ėjimą, važiavimą dviračiu.” Dabar, kai nugaros skausmas atsitraukė, nesinori nubraukti įdėtų pastangų. Tenka ne tik atidžiau rinktis aktyvaus laisvalaikio formas, bet ir neužsimiršti kasdienėje veikloje. Pašnekovė pastebėjo, kad net nepatogi avalynė išprovokuoja nemalonius jausmus juosmeninėje stuburo dalyje. Nors tai nėra ūmus skausmas, Eglė žino, jei nebus atidi, viskas gali vėl paaštrėti, ji turi išmokti gyventi su tuo ir nepasimiršti.
Atėjus metui reziumuoti visą nueitą kelią vaduojantis iš nugaros skausmo Eglė džiugiai konstatuoja: „Aš vėl galiu nešioti savo vaikus, bėgioti su jais (kai turėjau antsvorio tai tikrai neteikė jokio smagumo), kartu su šeima aktyviai leisti laiką. Mums dabar ir 14 kmpėsčiomis – ne riba.” Džiaugdamasi savo pokyčiais Eglė pasidalija dar viena, labai aktualia, įžvalga – visos naujai iškeptos mamos pamiršta save ir ignoruoja pirmuosius, apie problemas pranešančius, signalus. Ji, prisiminusi savo patirtis, sau ir kitoms būsimoms bei esamoms mamoms primygtinai rekomenduoja: „Pradėkite apie save galvoti anksčiau, vaikai neturi tapti pasaulio centru. Nelaukite, kol skausmas surakins… Supratau, kad visų pasaulio darbų nenuveiksiu, privalau išmokti kažkam pasakyti NE. Turiu išmokti sustoti ir pailsėti, turiu sportuoti, judėti, nes tai – investicija į save ir jos niekas kitas nepadarys už mane.”